31068951_1555294301264872_6828267173303341462_n

„Mamai tai turbūt atrodė tikėtiniau nei man“ – sako šiaulietė džiazo vokalistė Kristina Svolkinaitė

Iš Šiaulių kilusi džiazo vokalistė Kristina Svolkinaitė sugrįžta į gimtąjį miestą ir sutiko papasakoti kaip atrado džiazą bei kokią reikšmę jis turi jos gyvenime.

Kristina, kada ir kaip atradai džiazą?

Džiazą atradau įstojusi į Klaipėdos Universiteto Menų fakulteto džiazo katedrą. Šiauliuose, nuo pat vaikystės intensyviai dainavau pas nuostabią mokytoją Loretą Stankuvienę, tačiau nei šeimoje, nei kitoje aplinkoje neteko susidurti su džiazo muzika. Arba aš jos tiesiog nesugebėjau atpažinti (šypteli Kristina) Stojau į džiazo katedrą tik dėl vokalo tobulinimo – norėjau eiti tolyn, pažinti, atrasti. Na, o prasidėjus studijoms gavau programą, kuri man tiesiog patiko, tiko. Prie džiazo nesipratinau, – tai tiesiog mane įtraukė ir buvo taip, lyg sutikus seniai pažįstamą.

Erasmus studijų Olandijoje metu, iš muzikanto Michael Moore sulaukiau to pačio klausimo. Papasakojus visą šią istoriją jis tiesiog šypsodamasis apibendrino: “so jazz found you!“ (džiazas atrado tave aut. past.). Tuo metu ties tokiu jo pasakymu „užstrigau“, nes tokiame ankstyvame amžiuje juk mes viską patys renkamės (šypteli vokalistė aut. past.)

Dabar suvokiu, jog atviras santykis su pasauliu Tave tiesiog atveda ten, kur turi būti. Tikiuosi. (nusijuokdama priduria Kristina aut. past)

Ar tėvai (gal irgi muzikos pasaulyje sukasi?) lengvai priėmė tavo svajonę tapti džiazo dainininke? Gal net paskatino?

Mano tėtis buvo savamokslis muzikantas. Labai mylėjo muziką, grojo, dainavo. Vaikystėje namie kartu pamuzikuodavom. Taip susiklostė, kad pradėjęs groti vestuvėse negalėjo, nemokėjo ar nenorėjo „išlipti“ iš tųjų vestuvinių linksmybių. Kentėjom visi – Mama ir mes, keturi jos vaikai. Vieną kažkurią vaikystės dieną (ar naktį), jis tiesiog nebegrįžo. Mes visi likom laukti, o Mama tęsė pirmiausia mūsų, o paskiausiai savo gyvenimus. Manau, kad ji tiesiog stebėjo, kaip aš mėgstu dainuoti, nespati tada, kai maniau, kad nemėgstu, ji – priėmė, skatino, padėjo. Tad ir pasirinkimas studijuoti muziką nebuvo iškapstytas iš niekur. Mamai tai turbūt atrodė tikėtiniau nei man. O, kad tapsiu džiazo dainininke niekas negalvojo ir nesitikėjo. Tiesiog plaukiau pasroviui, bet už visą kelią link muzikos esu dėkingiausia savo Mamai, savo muzikos Mokytojai Loretai Stankuvienei bei „Juventos“ mokyklos aplinkai.

Kokią dalį dabar tavo gyvenime užima džiazas?

Manau, jog mano gyvenime džiazas užima visą mane. Tai, kaip branduolys, apie kurį sukuosi.

Kaip subūrei grupę, su kuria atvažiuosi koncertuoti į Šiaulius?

Grupė muzikantų, su kuriais atvyksiu koncertuoti buvo suburta jų pasiteiraujant ar jie laisvi tą dieną (nusijuokia Kristina aut. past). Iš tiesų, tai – žmonės, su kuriais muzikuoti smagu ir vieno kitus pažįstam. Jūris – gitaristas, pamišęs dėl muzikos. Kiaurą dieną gali groti, dalintis muzika, mokyti, klausyti, ieškoti. Darius – bugnininkas, kuris moka muziką papuošti, išgirsti. Domas – bosistas, labai atsakingas muzikantas, tad už jo galima jaustis, kaip už sienos.

Mokai džiazinio dainavimo, ką patartum svajojantiems pasirinkti džiazinio dainavimo studijas?

Muzikos kelią, studijas patarčiau rinktis pirmiausia tiems žmonėms, kurie to tikrai tikrai labai nori, kurie augo su muzika arba jaučia, kad ja nori dalintis visa savo esybe. Kelias nelengvas ir jis niekada nesibaigia, kaip turbūt ir bet kurioje kitoje srityje, jeigu tą iš tiesų myli ir studijuoji savą dalyką. Pirmiausia yra širdis, o tuomet darbas. Gebant matyti ir pasišvęsti abiejų junginiui, galima eiti tolyn. Kažkurio vieno nepaisant, dažnai įstringi ir nebesusigaudai, kas su Tavimi vyksta.

Ko žiūrovai gali tikėtis eidami į tavo ir grupės koncertą Šiauliuose?

Norėtųsi, kad žiūrovai atėję į koncertą taptų labiau klausytojais, nei žiūrovais. Nebent žiūrovai žvelgtų giliau ir priimtų kiekvieno koncertuosiančio jautrių sielų dovanas ir jausmų apnuoginimą. O mes patys kuo nuoširdžiausiai dovanosim džiazo standartų interpretacijas, su savomis improvizacijomis, kurios šaus tą akimirką. Man asmeniškai norisi neįpareigoti nieko – lai džiazo muzika atranda, paliečia, sudomina ar nuvilia. Nesistengsim įtikti, o stengiamės būti savimi muzikuojant – regis tik toks kelias veda pirmyn!

Pasiklausyti Kristinos Svolkinaitės ir grupės koncerto „Jazz Found You“ galėsite gegužės 17 dieną 18.00 val. Šiaulių kamerinėje salėje „Polifonija“, neformalioje aplinkoje.

Noreika_Januzas

„PASIAIŠKINSI POLICIJOJE“ – taip Virgilijus Noreika sakė studentams

Šiaulių kamerinėje salėje „Polifonija“ prasideda koncertų ciklas „Muzikinė Šiaulių tapatybė“. Šiauliai neretai vadinami Lietuvos muzikų donoru: čia pirmuosius žingsnius muzikoje žengė a.a. prof. Saulius Sondeckis, Virgilijus Noreika bei daugybė kitų iškilių Lietuvos muzikos pasaulio asmenybių. Mūsų tikslas – parodyti, kad šiaulietiška „muzikos donorystė“ nesibaigia.

Pirmasis interviu prieš pirmąjį ciklo koncertą su jaunaisiais dainininkais šiauliečiais Jonu Janužu ir Simu Strazdu apie Mokytoją Virgilijų Noreiką bei savo pasirinkimą dainuoti.

Niekada, nepasiduok, protauk, neverkšlenk – buvo pagrindinės jo frazės“ Apie V. Noreiką atsiliepia jo jauniausieji mokiniai

Virgilijus Noreika – neeilinė asmenybė, daugelį metų džiuginusi klasikinio žanro klausytojus. Nuo 2003 m. V. Noreika tapo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro operos studijos meno vadovas ir pedagogas. V. Noreika išugdė kelias kartas žymių šalies ir užsienio dainininkų. Dalinamės prisiminimais apie Maestro Virgilijų Noreiką iš jauniausių, vienų iš paskutiniųjų jo mokinių šiauliečių lūpų.

Ar Jūsų tėvai skatino ir rėmė norą būti dainininku?

Juozas : Mama (Daiva Janužienė aut. past.) mane atvedė į muzikos kelią. Buvo visko, bet tėvai (tėtis Juozas Janužas aut. past.) visada mane palaikydavo ir palaiko, padeda kiek gali, skatina nepasiduoti einant šiuo sunkiu keliu.

Simas : Kad dainininku noriu būti, supratau ir nusprendžiau pats. Tėvai šį pasirinkimą visuomet palaikė ir palaiko.

Kokį pirmą įspūdį Jums paliko susipažinimas su Mokytoju Virgilijumi Noreika?

Juozas : Su Maestro susipažinome prieš trejis metus, kai dar studijavau Šiaulių universitete. Tuomet dainavimo mokiausi privačiai pas Šiaulių miestui gerai žinomą, galėčiau pavadinti „aukščiausios prabos“ menininką, dirigentą bei pedagogą Sigitą Vaičiulionį. Jis mane ir vedė šiuo keliu, jo dėka nedrįsau pasiduoti silpnybei, viską mesti ir būti pilku, pagal sistemą einančiu žmogumi. Manyje S. Vaičiulionis matė potencialą, todėl paskutiniais studijų metais tiesiog už rankos nuvedė pas Virgilijų Noreiką. Pirmi žodžiai, kai Maestro mane išgirdo dainuojant, buvo „neblogai, neblogai…“ Tai buvo labai laiminga diena, nuo tada, dar studijuodamas ir rašydamas bakalauro darbą, važinėjau į Vilnių. Ten privačiai mokiausi dainavimo pas savo dainavimo autoritetą profesorių Virgilijų Noreiką.

Simas : Pirmą kartą su Maestro Virgilijumi Noreika susitikau rugsėjo pradžioje prieš ketveris metus, kai įstojau į Lietuvos Muzikos ir Teatro akademiją. Iš karto supratau, kad bendrauju su didžiu, bet tuo pat metu be galo paprastu ir šiltu žmogumi.

Kokį gyvenimišką pavyzdį Jums rodė mokytojas V. Noreika ?

Juozas : Niekada, nepasiduok, protauk, neverkšlenk – buvo pagrindinės jo frazės mokantis dainavimo, ir ne tik. Mokė būti vyru, džentelmenu. Maestro išmokė mylėti viską: publiką, žmones, gamtą, kompozitorių kūrybą, poetinį žodį, tėvynę.

Simas : Maestro visuomet dalindavo ne tik vokalinius patarimus, bet ir gyvenimiškus, patardavo kaip reikia elgtis teatro scenoje, kaip koncertuose. Jis dažnai kartodavo, kad dainininkus ruošia ne egzaminui, o gyvenimui.

Koks vokalo dėstytojo moto jums yra labiausiai įstrigęs?

Juozas : Daugybė: „Jei ne tu, tai ateis kitas“, „Negalvosi – nedainuosi“, „Dainuok publikai, o ne sau“.

Simas : “Pasiaiškinsi policijoj”,- sakydavo Maestro, kai tik pradėdavau skųstis, kad balsas „ne formoj“, kad šiandien gerai nepadainuosiu. Dabar visada, prisiminęs šią Maestro frazę, nutylu, susikaupiu ir stengiuosi dainuoti kaip galiu geriausiai.

Gal V. Noreika turėjo kelias pagrindines dainininko taisykles, kurias perdavė savo mokiniams?

Juozas :

Niekada neaiškink, kaip kitam dainuoti.

Nesikišk į ne savo reikalus.

Gerbk visus, kas tave supa aplink.

Simas : Maestro dalindavo patarimus, bet nenurodinėdavo ir nesakydavo, kad tik taip turi daryti ir jokiu būdu ne kitaip. Jis neapkraudavo mokinių kažkokiomis dogmomis ir konkrečiais nurodymais. Nors visuomet turėjo konkrečią savo nuomonę beveik bet kokiu klausimu, tačiau ją atskleisdavo tik paklaustas, niekuomet neprimetinėdavo jos kitam.

Balandžio 19d. 18:00 val. Šiaulių kamerinėje salėje „Polifonija“ šie du talentingi maestro V. Noreikos mokiniai šiaulietis J. Janužas, S. Strazdas ir koncertmeisterė L. Giedraitytė neapolietiškų dainų programą „Su meile iš Neapolio“.

Plačiau skaitykite: etaplius.lt

DSC_6600

Nuaidėjo paskutiniai festivalio „Resurrexit“ akordai

Kartu su Atvelykiu baigėsi ir seniausias reprezentacinis miesto profesionalaus meno festivalis „Resurrexit“, kuris šiemet Šiaulių krašto publiką džiugino jau 36-ąjį kartą. Festivalio baigiamasis koncertas nudžiugino šedevrais iš pasaulio muzikos aukso fondo.

Įspūdingu koncertu Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje su klausytojais ir profesionalaus meno gerbėjais atsisveikino festivalis „Resurrexit“. Baigiamajam pasirodymui pasirinkta klasicizmo epochos genijaus Volfgango Amadėjaus Mocarto kūryba.

Pirmiausiai skabėjo Karūnavimo mišios, po jų mišparai „Vesperae Solennes de Confessore“, o pačioje pabaigoje tikras Prisikėlimo himnas – „Aleliuja“ iš G.F. Hendelio oratorijos „Mesijas“. Puikią muziką preciziškai atliko Lietuvos kamerinis orkestras, chorai „Vilnius“ ir „Polifonija“, o taip pat solistai: Viktorija Miškūnaitė (sopranas), Nora Petročenko (mecosopranas), Tomas Pavilionis (tenoras), Eugenijus Chrebtovas (bosas).

Didžiulis būrys atlikėjų pakluso festivalio meno vadovo Tomo Ambrozaičio batutai.

„Šis festivalis keičiasi, jo muzika šiemet užpildė daugybę regiono koncertų salių. Žiūrovai gausiai rinkosi į pasirodymus. Tai rodo, kad tiek mūsų kraštui, tiek visai Lietuvai aukštoji kultūra yra labai reikalinga. Dėkoju kiekvienam atlikėjui, atvykusiam į mūsų festivalį ir prisidėjusiam prie šių profesionalių pasirodymų ciklo. Jūs savo misiją atlikote nepaprastai gerai“, – dėkojo festivalio globėjas, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

Pirmą kartą Lietuvoje ir tik festivalyje „Resurrexit“ dalyvavo garsus italų dirigentas Ferdinando Sulla, 2018 m. Estijos eurovizijos nugalėtoja Elina Nečajeva, latvių perkusininkas Mikus Balinš.

Teatrinio meno gerbėjai visiškai anšlaginiame vakare Polifonijos salėje susitiko su buvusia Šiaulių dramos teatro aktore Nijole Narmontaite, atlikusia operos primadonos Marijos Kalas vaidmenį muzikiniame spektaklyje „Meistriškumo pamoka“, o Nedos Malūnavičiūtės gerbėjų gausą sunkiai sutalpino Pakruojo sinagoga.

Pirmą kartą Šiaulių koncertinio gyvenimo istorijoje į festivalį buvo surinkti visų Lietuvos orkestrų geriausi instrumentininkai ir primarijai, parengę ir Šiauliuose įgyvendinę bendrą programą „Baroko perlai“.

XXXVI tarptautinis muzikos festivalis „Resurrexit“ prasidėjo antrąją Šv. Velykų dieną ir tęsėsi visą Velykinę savaitę.

Šiaulių miesto savivaldybės
Bendrųjų reikalų skyriaus informacija

kovo 29d

„Resurrexit“ startas – Francois Couperin „Sutemų skaitiniai”

Visas straipsnis: https://www.etaplius.lt/resurrexit-startas-francois-couperin-sutemu-skaitiniai

Vakar vakare, 18.30 val. Šiaulių katedroje suskambėjo įžanginis festivalio „Resurrexit“ koncertas. Koncertas nuteikė susikaupimui ir apmąstymams.

DUO BAROCCO: SAULĖ ŠERYTĖ (mecosopranas), RENATA DUBINSKAITĖ (mecosopranas), VAIVA EIDUKAITYTĖ-STORASTIENĖ (vargonai).

Prancūzų baroko kompozitoriaus Francois Couperino „Sutemų skaitiniai“ – tai Didžiosios savaitės Sutemų liturgijai skirtas kūrinys dviems sopranams. Šiandien Europoje tai yra vienas populiariausių kamerinės sakralinės baroko muzikos kūrinių, gretinamas su G. B. Pergolesi „Stabat Mater“.

Dar nuo VIII a. žinoma Sutemų liturgija – pamaldos su specialiais skaitiniais, giesmėmis ir ritualais – paprastai būdavo atliekama iškart po vidurnakčio. Bažnyčios erdvę apšviesdavo vos keliolika žvakių, kurios būdavo viena po kitos užgesinamos po kiekvieno skaitinio, taip simbolizuojant Kristų apleidusius apaštalus. Šioje koncertinėje programoje „Duo Barocco” sugrąžina simbolinį žvakių gesinimo ritualą.

Couperino Didžiojo trečiadienio „Sutemų skaitiniai“ parašyti pagal Senojo Testamento pranašo Jeremijo raudas sugriovus Jeruzalę. Muzikoje girdimos dejonių ir verksmų intonacijos, dramatiški rečitatyviniai epizodai, kuriuose Jeremijas desperacijoje šaukia Dievui tiesiai į veidą, ir dainingos arijos bei duetai. Dainininkės atlieka kūrinį prancūziška lotynų kalbos tartimi, kaip tai buvo būdinga XVIII amžiuje (rengdamos šią programą dainininkės stažavosi Prancūzijoje).

kovo 28 d. konc kovo 29d. (2) kovo 29d

5aafcb3f4ac69

XXXVI festivalis „Resurrexit“ atveria duris jauniems

5aafcb3f4ac69Šiais laikais jaunu žmogumi yra laikomas visuomenės narys iki 35 metų. Orientuojantis į žmogiškuosius vertinimo standartus, šiemet trisdešimt šeštąjį kartą vyksiantis festivalis „Resurrexit“ jau perkopė šią amžiaus ribą. Didelę patirtį sukaupęs, brandos sulaukęs renginys šiemet išlaikys jaunatvišką entuziazmą ir dar ryškiau spinduliuos kūrybinę energiją.

Šiemet organizuojama muzikos šventė bus išskirtinė ir truks ilgiau nei įprasta. Pirmasis – festivalio įžangos – koncertas jau Didįjį trečiadienį (kovo 28 d.) kvies į Šiaulių katedrą. Skambės mecosopranų dueto „Duo Barocco“ (Saulė Šerytė ir Renata Dubinskaitė) ir vargonininkės Vaivos Eidukaitytės-Storastienės atliekamas prancūzų baroko kompozitoriaus Francois Couperino Didžiosios savaitės Sutemų liturgijai skirtas kūrinys „Sutemų skaitiniai“.

Balandžio 2 d. „Resurrexit“ atidarymo koncerte klausytojų laukia intriga. Lietuvių atlikėjus – Klaipėdos kamerinį orkestrą, Šiaulių valstybinį kamerinį chorą „Polifonija“ ir solistą Mindaugą Bačkų (violončelė) – muzikuoti kvies ir kiek neįprastą repertuarą (Arvo Pärt ir John Tavener) savaip interpretuos jaunas italų dirigentas Ferdinando Sulla.

Balandžio 3 d. kamerinėje salėje „Polifonija“ įvyksiantis koncertas „Muzikos eliksyras“ taps tikra sensacija, nes šiauliečiai pirmieji Lietuvoje galės išgirsti gyvai dainuojančią Eliną Nečajevą, kuri buvo išrinkta atstovauti Estijai šiemetinėje „Eurovizijoje“, vyksiančioje Portugalijos sostinėje Lisabonoje. Tiesa, Šiauliuose ji pasirodys kiek kitokiame amplua ir ne viena, bet su trimis lygiaverčiais scenos partneriais. Elinai talkins sopranas Ksenija Kučukova, tenoras Andrej Bogač ir pianistas Ralf Taal.

Balandžio 4 d. kamerinėje salėje „Polifonija“ legendinės dainininkės Marijos Kalas gyvenimo uždangą atskleis aktorė Nijolė Narmontaitė, įkūnijusi talentingos, stiprios ir kartu pažeidžiamos moters personažą dviejų dalių tragikomedijoje „Meistriškumo pamoka“.

Balandžio 5 d. Šiaulių Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčioje įvyksiančiame koncerte „Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompozitorių muzika“, skirtame Baltijos valstybių atkūrimo 100-mečiui skambės trijų šalių kompozitorių kūriniai. Muzikuos kamerinės muzikos ansamblis „Musica Humana“ ir solistai Simona Liamo (sopranas), Stein Skjervold (baritonas), Algirdas Vizgirda (fleita), Robertas Beinaris (obojus), Evaldas Petkus (violončelė).

Neatsitiktinai į festivalio „Resurrexit“ programą įtrauktas ir vieno talentingiausių, progresyviausių ir universaliausių Latvijos šiuolaikinės akademinės muzikos perkusininkų Mikus Bāļinšo pasirodymas. Šv. Velykų rytą, aplink bažnyčias einant iškilmingoms procesijoms, daugelyje Lietuvos vietovių mušami būgnai. Mūsų šalyje ilgą laiką gyvavusi tokio muzikavimo tradicija, išauginta iki prestižinį renginį atitinkančio profesinio lygio, atgis ir šiųmečiame festivalyje „Resurrexit“ balandžio 6 d. kamerinėje salėje „Polifonija“.

Balandžio 7 d. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro solistai kvies praleisti vakarą „Polifonijos“ salėje, klausantis baroko epochos muzikos šedevrų. Harmoniją ir šviesą spinduliuojanti kompozitorių J. S. Bacho, G. F. Händelio, A. Vivaldi ir G. B. Pergolesi sukurtos muzikos programa „Baroko perlai“ – tai puikus priešnuodis mūsų visuomenėje įsigalinčiam negatyvumui.

Festivalio „Resurrexit“ koncertais galės mėgautis klausytojai ne tik Šiauliuose, bet ir Pakruojyje bei Žagarėje. Balandžio 4 d. praėjusią vasarą lankytojams duris atvėrusioje Pakruojo sinagogoje į muzikinius pokalbius kvies Neda Malūnavičiūtė ir Olegas Ditkovskis. Balandžio 7 d. Žagarės dvaro rūmuose įvyksiančiame koncerte visai šeimai pasirodys kelių mūzų (muzikos, šokio ir dailės) globojami talentai. Su vienu žymiausių Lietuvos kolektyvų, Lietuvos nacionalinės ir Baltijos asamblėjos premijų laureatu Vilniaus styginių kvartetu muzikuos jau daug vilčių pateisinę jaunieji atlikėjai, įvairių respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatai, globojami Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo.

Balandžio 8 d. Šiaulių katedroje festivalį „Resurrexit“ vainikuos įstabaus grožio W. A. Mozarto muzika. Ją publikai dovanos visas būrys ryškiausių Lietuvos atlikėjų. Tikra renginio puošmena – jauni, bet pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje pelnę solistai V. Miškūnaitė, N. Petročenko, T. Pavilionis ir E. Chrebtovas. Ilgametę kūrybinio bendradarbiavimo scenoje patirtį turinčių kolektyvų – Lietuvos kamerinio orkestro, chorų „Vilnius“ ir „Polifonija“ – darnus muzikavimas nuspalvins Prisikėlimo šventę didingais ir pakylėtais tonais. Diriguos Tomas Ambrozaitis, festivalio „Resurrexit“ ir choro „Polifonija“ meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas.

Renginio organizatorius Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ kviečia apsilankyti koncertuose ir atrasti naujas festivalio „Resurrexit“ spalvas.

Straipsnio autorė – Vita Butvilienė

Daugiau informacijos: www.resurrexit.lt

26853745_1667446699982356_704010427_o

Evelina Sašenko ir Frankofonija Šiauliuose

Evelina Sašenko – atlikėja, nuo mažų dienų savo balsu pavergusi savo šeimą, o vėliau ir „Dainų dainelės“ klausytojus. Evelina net šešis kartus tapo Dainų dainelės laureate. Šiuo metu Evelina džiaugiasi daug didesniais pasiekimais ir yra daugelio tarptautinių dainų festivalių laimėtoja, o 2011 metais atstovavo Lietuvai „Eurovizijos“ dainų konkurse. Viena didžiausių jos aistrų – prancūzų dainos ir kalba.

Kokia yra Evelina už scenos ribų? Dažniau vadovaujatės protu ar emocijomis?

Na, Evelina už scenos ribu yra visokia. Ir rimta, ir juokinga (bent retkarčiais), ir linksma, ir reikli. Tam tikra situacija padiktuoja kokia turiu būti. Dažniausiai vadovaujuosi emocijomis, žinoma (šypteli).

Mėgstate aktyvius ar pasyvius Jūsų atliekamos muzikos klausytojus?

Žinoma, mėgstu aktyvius. Man patinka, kai koncerto metu jie su manimi pasikalba, paklausia ar sureaguoja į mano pasakytą tekstą.

Kokių patirčių atnešė dalyvavimas „Eurovizijos“ konkurse?

Stiprybes, pasitikėjimo savimi ir tuo, ką darau.

Koks Jūsų santykis su Prancūzija ir prancūzų kalba, kada pamėgote šią šalį?

Na, aš prancūzų kalbos mokiausi mokykloje. Meilę tai kalbai ir muzikai bei kultūrai įskiepijo man dar mokykloje.

Šiauliuose prancūziškų dainų programą atliksi su grupe. Ar senai susibūrėte?

Taip, gana senai. Tai – mano draugai, kurie per tiek metų jau tapo šeimos nariais. Džiaugiuosi galėdama turėti tokius stiprius scenos partnerius.

Ko gali tikėtis klausytojai, atėję į šį Frankofonijos dienai paminėti skirtą koncertą?

Visų pirma, geros muzikos ir geros nuotaikos, o galiu ir tvirtai pažadėti, kad nukelsiu Jus nors trumpam į meilės miestą Paryžių!

Kovo 22d. Galėsite pasiklausyti gyvai Evelinos Sašenko atliekamų prancūziškų dainų, skirtų Frankofonijos dienai. Evelinai pritars muzikinė grupė: Paulius Zdanavičius (fortepijonas), Nerijus Bakula (akordeonas), Martynas Lukoševičius (mušamieji). Koncertas „Padam“ Edith Piaf dainos – finalinis Frankofonijos mėnesio renginys Šiauliuose, kamerinėje salėje „Polifonija“.

evelina-sasenko-57961abf2932e evelina-sasenko-53e09badbd7cc cultstoriesedithpiafcultvitafranciamusicabohemecultstoriesvideovieenrose

fort.fest

Šiauliuose atgyja fortepijoninių duetų festivalis

2018 m. vasario 15 d.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
Šiaulių krašto straipsnis
www.skrastas.lt

Ko­vo 12–18 die­no­mis su­grįž­ta Šiau­lių for­te­pi­jo­ni­nių due­tų fes­ti­va­lis. VII fes­ti­va­lio da­ly­viai Šiau­liuo­se kon­cer­tuos „Po­li­fo­ni­jos“ sa­lė­je, Rad­vi­liš­ky­je, Ak­me­nė­je, Kel­mė­je, Pak­ruo­jy­je, Jo­niš­ky­je ir Kur­šė­nuo­se vyks meist­riš­ku­mo kur­sai bei kon­cer­tai vie­ti­nėms bend­ruo­me­nėms. Ko­vo 15–16 die­no­mis Šiau­lių Sau­liaus Son­dec­kio me­nų gim­na­zi­jo­je or­ga­ni­zuo­ja­mas Jau­nų­jų for­te­pi­jo­ni­nių due­tų kon­kur­sas.

Til­tas tarp Ry­tų ir Va­ka­rų

Va­kar tarp­tau­ti­nį fes­ti­va­lį pri­sta­tė Lon­do­ne gy­ve­nan­tis šiau­lie­tis pia­nis­tas, fes­ti­va­lio me­no va­do­vas Ri­man­tas Ving­ras bei Šiau­lių vals­ty­bi­nio ka­me­ri­nio cho­ro „Po­li­fo­ni­ja“ va­do­vė Ni­jo­lė Sai­mi­nin­kie­nė.

VII Šiau­lių for­te­pi­jo­ni­nių due­tų fes­ti­va­lis bus 1993–2003 me­tais or­ga­ni­zuo­to for­te­pi­jo­ni­nių due­tų fes­ti­va­lio tą­sa. 1993 me­tais fes­ti­va­lį, vyk­da­vu­sį kas dve­jus me­tus, ini­ci­ja­vo šiau­lie­tis pia­nis­tas Ro­mas Lu­ko­šius.

„Daug žmo­nių la­bai šil­tai pri­si­me­na šį fes­ti­va­lį. Mes šiek tiek mo­di­fi­ka­vo­me – iš­plė­tė­me į vi­są ap­skri­tį“, – sa­kė R. Ving­ras.

Ko­vo 12-ąją fes­ti­va­lis Šiau­liuo­se pra­si­dės šiau­lie­čių due­tų kon­cer­tais: Ve­ro­ni­kos Vi­tai­tės ir Alek­sand­ros Žvirb­ly­tės bei Ro­mo Lu­ko­šiaus ir Ri­man­to Jur­ko­nio.

Ko­vo 14 die­ną kon­cer­tuos So­na­ta ir Ro­kas Zu­bo­vai bei Po­li­na Ko­gan ir R. Ving­ras.

Ko­vo 16 die­ną mu­zi­kos mė­gė­jai iš­girs due­tą iš Bal­ta­ru­si­jos: gros Na­ta­lia Ko­to­va ir Va­le­ry Bo­ro­vi­kov.

„Fes­ti­va­lį ma­to­me ir kaip til­tą tarp Ry­tų ir Va­ka­rų“, – sa­kė R. Ving­ras. Į fes­ti­va­lį at­vyks ir R. Ving­ro pro­fe­so­rius iš Mask­vos P. Čai­kovs­kio kon­ser­va­to­ri­jos Mik­hail Nik­he­ši­čev, V. A. Mo­car­to kon­cer­tą dviem for­te­pi­jo­nams jie gros kar­tu su Šiau­lių ka­me­ri­niu or­kest­ru (me­no va­do­vas ir di­ri­gen­tas Ri­čar­das Šu­mi­la).

Fes­ti­va­lį ko­vo 17 die­ną už­baigs Kęs­tu­čio Gry­baus­ko pia­nis­tų trio (Kęs­tu­tis Gry­baus­kas, Lai­mu­tė Ma­me­niš­ky­tė, Au­re­li­ja Se­lia­vie­nė), Jau­nų­jų for­te­pi­jo­ni­nių due­tų kon­kur­so lau­rea­tai ir At­lan­tic Pia­no Duo: Kristn Tay­lor ir Bryan Stan­ley (JAV).

Kul­tū­ri­nė plėt­ra

Jau­nų­jų for­te­pi­jo­ni­nių due­tų kon­kur­sas vyks ko­vo 15–16 die­no­mis Šiau­lių Sau­liaus Son­dec­kio gim­na­zi­jo­je. Da­ly­viai ga­li re­gist­ruo­tis iki va­sa­rio 19 die­nos, tarp už­si­re­gist­ra­vu­sių­jų yra ir pia­nis­tų iš Lat­vi­jos.

Meist­riš­ku­mo kur­sai mu­zi­kos mo­kyk­lų mo­ki­niams ir kon­cer­tai vie­tos bend­ruo­me­nėms vyks vi­so­je Šiau­lių ap­skri­ty­je: ko­vo 12 die­ną – Kur­šė­nuo­se ir Ak­me­nė­je, ko­vo 13 – Šiau­liuo­se, ko­vo 14 – Rad­vi­liš­ky­je, Jo­niš­ky­je ir Pak­ruo­jy­je, ko­vo 15 – Kel­mė­je.

„Mū­sų tiks­las – ska­tin­ti jau­ni­mo raiš­ką per me­ni­nę kū­ry­bą. Svar­bi ir re­gio­no kul­tū­ri­nė plėt­ra, kad ne­bū­tų kul­tū­ri­nės at­skir­ties, – sa­kė R. Ving­ras. – Kal­buo­si su daug ne­pa­žįs­ta­mų žmo­nių lėk­tu­vuo­se, man sa­ko, kad vis­kas yra priei­na­ma, ga­li­ma nu­skris­ti į Bo­lo­ni­ją ar į Lon­do­ną ir pa­si­klau­sy­ti pui­kios mu­zi­kos. Taip, ga­li­ma ir į Vil­nių nu­va­žiuo­ti. Bet yra la­bai svar­bu, kas vyks­ta šian­dien čia, ap­lin­kui.“

Pa­sak N. Sai­mi­nin­kie­nės, jei­gu vai­kas gy­ve­na re­gio­ne, dar ne­reiš­kia, kad jis ne­tu­ri ga­li­my­bių da­ly­vau­ti vi­sa­ver­čia­me mu­zi­ki­nia­me gy­ve­ni­me: „Jis tu­ri da­ly­vau­ti rim­tuo­se kon­kur­suo­se, kad įgy­tų pa­tir­ties, su­si­pa­žin­tų su mu­zi­ka, kad geog­ra­fi­ja ne­tap­tų prie­žas­ti­mi kaž­ko ne­pa­siek­ti.“

R. Ving­ras ma­to fes­ti­va­lio per­spek­ty­vą. Vie­nas iš tiks­lų – tap­ti tarp­tau­ti­nės due­tų aso­cia­ci­jos na­riu.

Kul­tū­ros ly­gį ro­do for­te­pi­jo­nas

Fes­ti­va­lį ren­gia Všį „Pi­lie­ti­nės veik­los pro­jek­tai“ kar­tu su kon­cer­ti­ne įstai­ga Šiau­lių vals­ty­bi­nis ka­me­ri­nis cho­ras „Po­li­fo­ni­ja“, bend­ra­dar­biau­ja­ma su Šiau­lių Sau­liaus Son­dec­kio me­nų gim­na­zi­ja, Rad­vi­liš­kio, Nau­jo­sios Ak­me­nės, Ven­tos, Jo­niš­kio, Kur­šė­nų, Pak­ruo­jo, Kel­mės vai­kų mu­zi­kos mo­kyk­lo­mis. R. Ving­ras džiau­gė­si tal­ki­nin­kų ge­ra­no­riš­ku­mu: fes­ti­va­lį pa­vy­ko or­ga­ni­zuo­ti iš Lon­do­no.

Fes­ti­va­lį re­mia Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.

„Kul­tū­ros priei­na­mu­mas tu­ri bū­ti vals­ty­bės at­sa­ko­my­bė, tu­ri bū­ti ga­ran­tuo­ta, kad kiek­vie­nas žmo­gus tu­rė­tų to­kį pa­tį priei­na­mu­mą kul­tū­rai, ne­prik­lau­so­mai nuo geog­ra­fi­jos“, – sa­kė R. Ving­ras.

Pa­sak R. Ving­ro, pia­nis­tai ša­lies kul­tū­ri­nį ly­gį ver­ti­na pa­gal for­te­pi­jo­nų būk­lę: atė­jai, pa­si­žiū­rė­jai į for­te­pi­jo­ną ir aiš­ku, ko­kia yra kul­tū­ra ša­ly­je.

O koks for­te­pi­jo­nas Šiau­liuo­se? „Nau­do­ja­mės tuo, kas bu­vo pa­da­ry­ta ta­da – maž­daug prieš 20 me­tų.“

Pa­sak R. Ving­ro, ge­ras for­te­pi­jo­nas kai­nuo­ja 30 tūks­tan­čių sva­rų, du kai­nuo­tų 60 tūks­tan­čių. „Prob­le­ma yra, ją rei­kia iš­spręs­ti. Dėl to, kad ją ig­no­ruo­si­me, ne­dings. Bū­na, nuei­ni į pri­va­čią mo­kyk­lą, ir ten sto­vi du „Stein­way“. O mes esa­me mies­tas.“

Fes­ti­va­lis pra­si­dės po Ko­vo 11-osios, tad pa­sak R. Ving­ro, rei­kia ra­cio­na­liai žiū­rė­ti į atei­tį: „Jei per ar­ti­miau­sią šimt­me­tį Šiau­liuo­se nu­si­pirk­tu­me du „Stan­way“, bū­tų la­bai šau­nu.“

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

26782058_1667446666649026_817052104_o

„Kartais pajuntu natūralų poreikį pakalbėti su žiūrovais ne prozos forma“, – sako aktorė Nelė Savičenko

Nelė Savičenko – Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė, pasižyminti ypatingu švelnumu, atidumu bei įtaigumu. Ši aktorė sugeba perteikti pačias įvairiausias jai paskirtas roles ir persikūnyti į dramatiškiausius ar nuoširdžiausius personažus. Džiazo virtuozai Petras Vyšniauskas ir Arkadijus Gotesmanas – duetas, ilgus metus kartu vykdantys koncertinę veiklą ir ieškantys vis naujų būdų, kaip nustebinti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio klausytojus. Muzikantus sieja begalinė meilė ne tik muzikinių eksperimentų paieškai, bet ir muzikiniam dialogui su kitų krypčių menais, ypatingai literatūra. Būtent literatūros ir muzikos dermė, muzikantų ir aktorės talentas persipina programoje „Meilės sonetai“.

Nele, ar turite mylimiausią eilių apie meilę autorių?

Mano mėgstamiausio eilių apie meilę autoriaus nėra, kaip, turbūt, nėra poeto, rašančio tik meilės tema. Apskritai nesu vien meilės lyrikos gerbėja, tuo labiau, kad tie metai jau praėjo, dabar įdomu žvelgti į tai iš kitokio kampo. Bet, jei jau klausiat – geresnio meilės sonetų autoriaus už Šekspyrą nežinau.

Kokia teatro scena Jums patinka labiau: vaidinant solo ar su trupe?

Man tenka skaityti poeziją gal ne taip dažnai, kaip norėčiau. Labai daug laiko atima spektakliai, gastrolės, o paruošti gerą poezijos vakarą užtrunka ne mažiau laiko, nei spektaklį, todėl kartais pajuntu natūralų poreikį pakalbėti su žiūrovais ne prozos forma, deja, tai nutinka labai retai. O dėl scenos… Solo aš beveik nevaidinu, man būtų liūdna be kolegų.

Ar skaitovas yra aktorius? Ir, ar Jūs įsijaučiate deklamuodama eiles taip pat, kaip vaidindama personažą pjesėje?

Skaitovas, be abejo, yra tą vakarą aktorius, juk jis kalba ne savo žodžius, o poeto, ieškodamas tuose tekstuose sau artimų dalykų, kalbėdamas įvairiomis temomis, stengdamasis jas kuo pilniau išreikšti, pasitelkiant savo patirtį ir jausmus. Jeigu tekste yra spalvingas, įdomus personažas, skaitovas privalo jam suteikti kuo įtikinamesnių, ryškesnių spalvų. Taigi, be abejonės,- be įsijautimo, tikėjimo, kad tai pergyveni ir tu pats, kalbėdamas nuo scenos,- eilėraštis neras atsako klausytojų tarpe.

Kas laukia klausytojo, atėjusio į „Meilės sonetų“ vakarą?

Pirmiausia, tai nebus vien tik sonetai, greičiau tai – eilės apie meilę. Jos bus labai įvairios: liūdnos, komiškos, tragikomiškos, ir, žinoma lyriškos. Tai bus įvairūs poetai: ir mūsų amžininkai, ir klasikai. O ką jau kalbėti apie du mūsų garsius muzikantus Petrą Vyšniauską ir Arkadijų Gotesmaną, kurių kūryba galėsime džiaugtis šiame vakare. Kviečiu ateiti ir pasinerti į jausmų vandenyną.

Arkadijus Gotesmanas:

Arkadijau, kaip pradėjote bendradarbiauti su Petru Vyšniausku?

Su Petru Vyšniausko pradėjome groti 1989m., kaip duetas „PETRARKA“ (PETRas +АRKAdijus, aut.past.). Tai taip pat žinomo XIV a. meilės sonetų rašytojo Petarkos pavardė. Mūsų su P. Vyšniausku atliekama muzika perduoda tai, kas skamba meilės sonetuose. Pirmieji praeito šimtmečio dešimtajame dešimtmetyje, Lietuvos blokados laiku išsileidome lietuvišką šiuolaikinės avangardinės improvizacinės muzikos kompaktinį diską „LIETUVA“, kurios prodiuseris – Antanas Gustis.

Kaip prikalbinote N. Savičenko jungtis į bendrą trio?

Mes visada esame šalia teksto – pjesės, eilėraščių, sonetų. Nelė Savičenko ir PetrArka – visiškai naujai suburtas trio, kurio žavumą papildo Nelės skaitomos eilės. Išgirstos eilės ir joms pritariama saksofono ir mušamųjų muzika žiūrovus sušildys ir padovanos šiltą, meilės prisodrintą vakarą.

Vasario 14 d. 18 val. Šiaulių kamerinėje salėje „Polifonija“ (Aušros al. 15, Šiauliai) klausytojai turės galimybę išgirsti N. Savičenko skaitomus meilės eilėraščius iš A. Achtamovos, S. Gedos, Baltakio ir kt. autorių kūrybos bei pasiklausyti P. Vyšniausko (saksofonas) ir A. Gotesmano (perkusija) meilės sonetų interpretacijų.

Daugiau: https://www.etaplius.lt/kartais-pajuntu-naturalu-poreiki-pakalbeti-su-ziurovais-ne-prozos-forma-sako-aktore-nele-savicenko

vasario1

J. Sakalauskas: „Vaikystėje svajojau būti Supermen’u ir drauge su Batman’u įkurti POP grupę“

Šiaulių kamerinė salė „Polifonija“ vasario mėnesį atidaro naują koncertų ciklą „Kultūra pro atvirą langą“. Atidarymo koncertui programą „Libertango“ paruošė ir atliks baritonas Jonas Sakalauskas ir akordeonistas Laimonas Salijus.

Jonas Sakalauskas – dainininkas, turintis didelę patirtį didžiosiose scenose, dainuojantis kartu su grupe „El Fuego“, vadovaujantis Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui bei visuomet pilnas idėjų naujiems projektams. Atlikėjas Šiauliams vasario mėnesį pristatys naują programą su akordeono virtuozu Laimonu Salijumi. J. Sakalauskas apie save atsiliepia kukliai ir atskleidžia savo vaikystės svajones.

Kokią muziką mėgstate klausytis, kai būnate vienas ir nereikia niekur skubėti?

Mėgstu klausytis tylą. Ramybė ir tyla – geriausia muzika. Tačiau, muzika man reiškia labai daug, ji neatskiriama mano dalis. Klausau labai įvairios muzikos, renkuosi ją pagal tos akimirkos nuotaiką. Atlikėjo neišskirčiau, jų pasaulyje tiek daug ir jie tiek skirtingi, kad vieną įvardinti būtų sudėtinga. Daugiausia muzikos išgirstu vairuodamas automobilį, kai klausau radiją (mėgstama LRT klasika, Jazz FM, Žinių radijas) ar man dovanotus kompaktus, o ten dabar Sauliaus Petreikio kompaktinis diskas “Dzūkija“. J. Petreikio kūriniai lydi mane visas keliones, mane nuramina. Mano vaikai išgirdę šio atlikėjo dainas visada užmiega.

Ar nuo mažens svajojote tapti dainininku?

Vaikystėje svajojau būti Supermen’u ir drauge su Batman’u įkurti POP grupę, tačiau tai liko tik svajonė. Vėliau planavau tapti ekologu, dar vėliau gitaristu, kompozitoriumi. Konservatorijoje mokiausi choro dirigento specialybės. Dabar daugiau kaip 15 metų einu dainininko keliu.

Šiauliams esate parengę išskirtinę programą su Laimonu Salijumi. Ko publika gali tikėtis vasario 1-ąją atėję į koncertą „Libertango“?

Tai bus tikrai labai gražus ir nuotaikingas koncertas. Publika išgirs ir lyriškų, ir aistringų kūrinių bei komiškų dainų. Man visada smagu rodyti šią programą, nes kaskart publika lieka labai laiminga. Aišku, Jūs tikrai išgirsite A. Piazzolla „Libertango“, kurią Laimonas atlieka tiesiog tobulai.

Įvardinkite tris dalykus, kurie Jus sieja su scenos partneriu Laimonu Salijumi:

Vienodas požiūris į darbą, ryšys su publika ir bendras stiliaus pojūtis.

Mes scenoje ir repeticijų salėje puikiai sutariame, labai gerbiame vienas kitą. Po pirmo koncerto su Laimonu supratau, kad tai puikus muzikantas, su kuriuo norėčiau paruošti labai įvairių programų.

O iš esmės, Laimonas man geriausias Lietuvos akordeonistas.

Laimonas Salijus – jaunosios kartos akordeono virtuozas, daugelio respublikinių bei tarptautinių konkursų JAV, Ukrainoje, Kanadoje, Rusijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Estijoje, Latvijoje nugalėtojas ir prizininkas. 2015 m. Pasaulio akordeonistų čempionatuose „Pasaulio Taurė” ir „Pasaulio trofėjus” gavo antrojo akordeonisto pasaulyje titulą.

Trumpai pakalbinome ir patį L. Salijų:

Pabandykite atspėti, kokias tris panašias savybes su Jumis įvardino Jonas Sakalauskas.

Ekspresyvumas, šalti nervai ir ansambliškumas.

Jeigu susitiktumėte su A. Piazzolla ir G. Gershwin, ko paklaustumėte?

A. Piazzolla paklausčiau, ar jis galėjo pagalvoti, kad „Libertango“ taps vienu žymiausiu ir daugiausiai atliekamu jo kūriniu? G. Gershwin – kokį vaidmenį savo muzikoje jis skirtų akordeonui?

Jums įdomiau būti mokiniu ar mokytoju?

Mokytoju tapau prieš keletą metų, o mokiniu liksiu visą gyvenimą. Mėgaujuosi kiekvienu nauju išmoktu kūriniu, išgirsta nauja interpretacija.

Vasario 1 d. 18 val. Šiaulių kamerinėje salėje „Polifonija“ (Aušros al. 15, Šiauliai) publika turės galimybę susitikti su Jonu Sakalausku (baritonas) ir Laimonu Salijumi (akordeonas) koncerte „Libertango“, kuriame skambės A. Piazzolla ir G. Gershwin kūriniai.

Daugiau: https://www.etaplius.lt/vaikysteje-svajojau-buti-supermen-u-ir-drauge-su-batman-u-ikurti-pop-grupe-jonas-sakalauskas

2

„Polifonijos“ koncertas Sausio 13-tai – Laisvės gynėjų dienai – Klaipėdoje

Praėjusią savaitę Lietuvoje buvo 27-tą kartą minimos tragiškų Sausio 13-osios įvykių metinės ir Laisvės gynėjų diena. Praleisti šią dieną prasmingai, prisiminant tuos, kurie už mūsų visų laisvę paaukojo gyvybes, kvietė Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ir Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis).

„Polifonijos“ koncertas vyko Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, įsikūrusioje gana atokiai nuo miesto centro. Klaipėdiečiams ši šventovė yra ne tik maldos namai, bet ir bendruomenės gyvenimo centras, jame verda kultūrinis gyvenimas. Laisvės gynėjų dienai skirto koncerto programoje skambėjo A. Brucknerio, J. Tavernerio ir F. Martino sakralinės muzikos kūriniai. Su polėkiu dainavusiam chorui talkino meistriškai griežęs Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro violončelininkas Matvejus Goldbergas.

Koncerto meninę programą sudaręs „Polifonijos“ meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis, pasižymintis nepriekaištinga iškalba, atsiskleidė ir kaip puikus koncerto vedėjas, betarpiškai bendraujantis su publika bei akimirksniu atrandantis su ja ryšį.

Į koncertą susirinkusi publika nustebino choro artistus: „Mus, kaip choristus, maloniai nustebino susirinkusi publika. Mat, keturiasdešimt penktuosius metus skaičiuojantis kolektyvas nuo seno auginantis savo klausytoją, yra itin mėgiamas vyresnės kartos žmonių, ypač, kai pasirodome sakralinėse erdvėse. Šį kartą labai džiugu buvo matyti susirinkus daugiausia jaunosios kartos žiūrovų, kurie atėjo net ir su mažais vaikais. Nuostabu, kad jaunimui svarbu susiburti ir kartu paminėti turbūt svarbiausią šalies naujosios istorijos datą, ir mums be galo svarbu, kad tokią dieną jaunimas renkasi solidžią, rimtąją muziką. Mačiau, kad  susikaupusiuose veiduose spindėjo šviesa,“ – šypsojosi įspūdžiais besidalinantis vienas iš choro „Polifonija“ narių. Ir išties, profesionalų atliekama muzika sinchronizavo jausmus, nardino į katarsį.

Pasibaigus koncertui Šventojo Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios skliautai aidėjo nuo aistringų aplodismentų ir šūksnių „Bravo!“ „Dieviškai atlikta dieviška muzika! Ši muzika pripildė klausytojus tokių pakilių jausmų, kurių jokios nuotraukos ir joks video įrašas neperteiks! Ne taip jau dažnai klausytojai bažnyčioje ploja atsistoję ir šaukia: „Bravo!“ Ačiū dirigentui Tomui Ambrozaičiui,  Šiaulių chorui „Polifonija“ ir violončelininkui Matvėjui Goldbergui už nuostabų koncertą šią ypatingą dieną – dieną, kuri į Lietuvos istoriją įrašyta amžiams,“ – po koncerto kalbėjo Klaipėdos muzikinio teatro reklamos ir pardavimų skyriaus vedėja Justė Navalinskė.

Už mėnesio Šiaulių valstybinio choro „Polifonija“ laukia dar vienas atsakingas pasirodymas – kartu su Kauno valstybiniu choru, „Vilniumi“ ir LNOBT choru šiauliečiai vasario 16 d. dainuos Lietuvos 100-mečiui skirtame koncerte Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.