Kamerinis_ansamblis_ARs_Musica

Vieną seniausių muzikos festivalių „Resurrexit“ atidarys ansamblis „AR’s Musica“

Rengėjų inf.Ieva Bačiulytė

Balandžio 22–28 d. Šiauliuose įvyks jau 37-asis tradicinis Velykų muzikos festivalis „Resurrexit“. Vieną didžiausių profesionaliosios muzikos festivalių Lietuvoje Šiaulių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje atidarys kamerinis ansamblis „AR’s Musica“ su programa „Baroko šviesoje“, kurioje šalia klasikinio baroko skambės ir šiuolaikiniai muzikos kūriniai. „Mums didelė garbė pradėti vieną seniausių muzikos festivalių Lietuvoje ir būti jo dalimi“, – džiaugėsi kamerinio ansamblio „AR’s Musica“ įkūrėjas fleitininkas Andrius Radziukynas.

 

Koncerte baroko epochos genijų J.S. Bacho, G.F. Händelio, A. Vivaldi kūryba išradingai persipins su šiuolaikiniais kūriniais – Šiaulių katedroje skambės impresionistinis, tapybiškas ir jausmingas P. Vasko „Peizažas su paukščiais“ bei hipnotizuojančiu įtaigumu pasižyminti A. Pärto kompozicija „Fratres“ (liet. „Broliai“).

 

Idėja sujungti baroko muziką ir modernius kūrinius kilo neatsitiktinai. „Nors atrodytų keista, prie senovinės muzikos, ypač J.S. Bacho, G.F. Händelio, jų tobulos harmonijos, labai tinka modernūs kūriniai. Šiuo atveju taip ir pasirinkome – šalia barokinių kūrinių norėjau atlikti absoliučiai iracionalų P. Vasko „Peizažą su paukščiais“. Išgirdęs mano idėją, violončelininkas Povilas Jacunskas pasiūlė pagroti ir A. Pärto minimalizmo šedevrą „Fratres“ – giliai tikintis kompozitorius šį sakralų kūrinį skyrė vienuoliams. Pats A. Pärtas yra sakęs, kad ši muzika atspindi, kaip „akimirka ir amžinybė kovoja mumyse“. Taip pamažu susidėliojo visa programa“, – apie būsimą Velykinį koncertą Šiaulių katedroje pasakoja A. Radziukynas.

 

Tarptautinį pripažinimą pelnęs estų kompozitorius A. Pärtas – turbūt žymiausias šiuo metu pasaulyje gyvenantis kompozitorius („The Daily Telegraph“, 2014). Šalia klasikinės ir religinės muzikos, A. Pärtas parašė muziką daugiau nei 70-čiai kino filmų, 2010 m. buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui, o nuo 2011 m. yra dažniausiai atliekamas gyvas kompozitorius pasaulyje.

 

Koncerto pabaigoje nuskambės ansamblio „AR’s Musica“ kartu su choru „Polifonija“ atliekama įspūdinga G.F. Händelio Viešpaties pašlovinimo giesmė „Aleliuja“ iš oratorijos „Mesijas“. „G.F. Händelio muzika – tai širdies muzika, jos klausantis norisi verkti džiaugsmo ir ilgesio ašaromis“, – sako A. Radziukynas. Kristaus prisikėlimui ir įžengimui į Dangų švęsti skirta giesmė „Aleliuja“ – vienas garsiausių ir dažniausiai atliekamų Velykinių kūrinių pasaulyje.

 

2018 m. susibūręs, profesionalius muzikantus vienijantis kamerinis ansamblis „AR’s Musica“ gimė iš noro sukurti neapčiuopiamą erdvę tokiam muzikos menui, kuris pakylėtų, vestų į šviesą, džiaugsmą, harmoniją. „AR’s Musica“ nariai taip pat groja ir kituose žymiuose, pripažinimo sulaukusiuose kolektyvuose: Andrius Puplauskis – Šv. Kristupo kvintete, Ieva Sipaitytė – kvartete „Chordos“, Toma Bandzaitytė ir Ričardas Vytas – ansamblyje „Musica Humana“, Povilas Jacunskas – trio „FortVio“, Arnas Kmieliauskas – ansambliuose „Microorkéstra“ ir „Twenty Fingers Duo“.

 

„Resurrexit“ festivalio atidarymo koncertas „Baroko šviesoje“ įvyks balandžio 22 d. 18 val. Šiaulių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje. Koncertas nemokamas.

Press_Resurexit_Katedroje_14_GBs

Velykų savaitę skambės festivalis „Resurrexit“

Ple­čia­si geog­ra­fi­ja

Šiau­lių vals­ty­bi­nis ka­me­ri­nis cho­ras „Po­li­fo­ni­ja“ jau 37 kar­tą kvie­čia į fes­ti­va­lį „Re­sur­re­xit“ ir ple­čia sa­vo geog­ra­fi­ją.

„No­ri­me, kad kuo dau­giau žmo­nių priim­tų ši­tą džiaugs­mą. Juo­lab kad šis fes­ti­va­lis vyks­ta cho­ro „Po­li­fo­ni­ja“ ju­bi­lie­ji­niais me­tais. Šie­met mes šven­čia­me 45-me­tį. Tai­gi no­ri­me ge­rą­ją Pri­si­kė­li­mo ži­nią pra­neš­ti kuo pla­čiau“, – sa­ko fes­ti­va­lio di­rek­to­rė Ni­jo­lė Sai­mi­nin­kie­nė.

Fes­ti­va­lio ati­da­ry­mo ir už­da­ry­mo kon­cer­tai vyks Šiau­lių Šv. apaš­ta­lų Pet­ro ir Pau­liaus ka­ted­ro­je. Kai ku­rie kon­cer­tai vyks Šiau­lių ka­me­ri­nė­je sa­lė­je „Po­li­fo­ni­ja“, da­lis kon­cer­tų ke­lia­si į Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ne­kal­to­jo Pra­si­dė­ji­mo baž­ny­čią (Šiau­lių pie­ti­nia­me ra­jo­ne). Du kon­cer­tai vyks Bai­so­ga­los dva­ro rū­muo­se ir Plun­gės dva­ro rū­muo­se.

Fes­ti­va­lio me­no va­do­vas To­mas Amb­ro­zai­tis sa­ko, kad fes­ti­va­lis „Re­sur­re­xit“ yra vie­nas iš Šiau­lių re­gio­no rep­re­zen­ta­ci­nių ren­gi­nių, ku­ris tu­ri gi­lias tra­di­ci­jas.

„Kiek­vie­nas fes­ti­va­lis tu­ri sa­vo tam tik­rą iš­skir­ti­nu­mą kal­bant apie at­li­kė­jus ir re­per­tua­rą. Nė­ra nė vie­no fes­ti­va­lio, ku­ria­me pa­si­kar­to­tų bent vie­na pro­gra­ma. Vie­nin­te­lis kū­ri­nys, ku­ris vi­sa­da skam­ba fes­ti­va­lio me­tu, tai – G. F. Han­de­lio „Al­le­lu­ja“, – sa­ko T. Amb­ro­zai­tis.

Nuo kla­si­kos iki po­pu­lia­rio­sios mu­zi­kos

Fes­ti­va­lio ati­da­ry­mo ir už­da­ry­mo kon­cer­tai vyks Šiau­lių ka­ted­ro­je. Ati­da­ry­mo me­tu klau­sy­to­jai iš­girs ka­me­ri­nio an­samb­lio „Ar’s mu­si­ca“ ir cho­ro „Po­li­fo­ni­ja“ at­lie­ka­mą ba­ro­ki­nę mu­zi­ką.

„Ypač įspū­din­gą tu­rė­si­me už­da­ry­mo kon­cer­tą. Tai bus L. van Beet­ho­ve­no Devintoji sim­fo­ni­ja, ku­ri į Šiau­lius su­kvies ją at­lik­ti vi­są Lie­tu­vos me­ni­nin­kų eli­tą, tai yra Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis sim­fo­ni­nis or­kest­ras ir vi­si trys Lie­tu­vos vals­ty­bi­niai cho­rai“, – sa­ko T. Amb­ro­zai­tis.

Už­da­ry­mo kon­cer­te ba­lan­džio 28 die­ną taip pat dai­nuos Vik­to­ri­ja Miš­kū­nai­tė (sop­ra­nas), Jo­vi­ta Vaš­ke­vi­čiū­tė (me­co­sop­ra­nas), To­mas Pa­vi­lio­nis (te­no­ras) ir Liu­das Mi­ka­laus­kas (bo­sas).

Plun­gės dva­ro rū­muo­se ba­lan­džio 26 die­ną vyks pa­sau­li­nė prem­je­ra – kon­cer­tas „Aud­ra ty­lo­je“ su lat­vių kom­po­zi­to­riu­mi Kas­pa­ru Ze­my­čiu ir cho­ru „Po­li­fo­ni­ja“.

K. Ze­my­tis – gi­ta­ros vir­tuo­zas, kom­po­zi­to­rius, pe­da­go­gas. Jis at­liks ori­gi­na­lių ir oran­žuo­tų kom­po­zi­ci­jų nuo J. S. Ba­cho iki gar­sio­sios ai­rių ro­ko gru­pės „U2“. Kon­cer­te pir­mą kar­tą skam­bės ir jo su­kur­tos Mi­šios gi­ta­rai ir miš­riam cho­rui. Di­ri­guos Po­vi­las Van­žo­dis.

Fes­ti­va­ly­je bus ir dau­giau sve­čių iš už­sie­nio. Ba­lan­džio 23 die­ną Šiau­lių ka­me­ri­nė­je sa­lė­je „Po­li­fo­ni­ja“ kon­cer­tuos Zag­re­bo (Kroa­ti­ja) gi­ta­rų kvar­te­tas. Jis at­liks kroa­tų kom­po­zi­to­riaus Bla­go­je Ber­sa ir jo am­ži­nin­kų M. Ra­ve­lio, C. De­bus­sy, M. De Fal­la kū­ri­nius.

Ba­lan­džio 25 die­ną taip pat „Po­li­fo­ni­jos“ sa­lė­je kon­cer­tuos sty­gi­nių kvar­te­tas „Aki­lo­ne“ iš Pran­cū­zi­jos.

„Šios jau­nos, ža­vios ir la­bai ele­gan­tiš­kos mo­te­rys at­liks kla­si­ki­nę pro­gra­mą, ku­rio­je skam­bės W. A. Mo­zar­to, L. van Beet­ho­ve­no, J. Brahm­so mu­zi­ka“, – kon­cer­tą pri­sta­to fes­ti­va­lio koor­di­na­to­rė Vi­ta But­vi­lie­nė.

Ba­lan­džio 26 die­ną „Po­li­fo­ni­jo­je“ skam­bės „Eu­ro­pi­nis re­či­ta­lis“, skir­tas Eu­ro­pos Są­jun­gos plėt­ros ban­gos 15 me­tų su­kak­čiai pa­mi­nė­ti. For­te­pi­jo­ni­nin­kas iš Len­ki­jos Woj­ciech Wa­les­zek at­liks 25 pje­ses for­te­pi­jo­nui, ku­rių kiek­vie­na rep­re­zen­tuos skir­tin­gas vals­ty­bes, pri­si­jun­gu­sias prie Eu­ro­pos Są­jun­gos iki 2004-ųjų.

Bai­so­ga­los dva­ro rū­muo­se vyks kon­cer­tas „Tres Sal­ve­te“. Tai tri­jų mo­te­rų – dai­ni­nin­kės Dia­nos Tiš­ko­vai­tės, ak­to­rės No­me­dos Bė­čiū­tės ir kank­li­nin­kės Re­gi­nos Ma­ro­zie­nės – pa­mąs­ty­mai apie tai, kas mes, iš kur mes, ko­kie mes.

Šiau­lių Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ne­kal­to­jo Pra­si­dė­ji­mo baž­ny­čio­je vyks du kon­cer­tai. Ba­lan­džio 24 die­ną kon­cer­tuos smui­ki­nin­kė Li­na Ma­ri­ja Son­gai­lė ir var­go­ni­nin­kas Vi­li­mas Nor­kū­nas. Kon­cer­te skam­bės J. S. Ba­cho, G. Muf­fa­to ir T. A. Vi­ta­li kū­ri­niai.

Ba­lan­džio 27 die­ną kon­cer­tuos įspū­din­ga­sis var­pų an­samb­lis „Ar­sis“ (me­no va­do­vas ir di­ri­gen­tas Ai­var Mae) iš Es­ti­jos. Pas­ta­rą­jį kar­tą fes­ti­va­ly­je an­samb­lis vie­šė­jo prieš 12 me­tų. Kon­cer­te skam­bės J. S. Ba­cho, P. Čai­kovs­kio, F. Cho­pi­no, A. Par­to, T. Kor­vit­so ir H. El­ler kū­ri­niai.

Baž­ny­čio­se kon­cer­tai ne­mo­ka­mi, ki­to­se erd­vė­se kon­cer­tų bi­lie­tų kai­nos nuo 3 iki 7 eu­rų.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Daugiau skaitykite: www.skrastas.lt

51231915_2048940528488516_497231241486008320_n

FRANKOFONIJOS DIENOS ŠIAULIUOSE

2019 m. vasario 19 d.
Vytautas Bikulčius

Šie­met Fran­ko­fo­ni­jos die­nų Šiau­liuo­se pro­gra­ma yra kur kas įvai­res­nė ir mar­ges­nė. Ją pra­dės pran­cū­zų kal­bos dik­tan­to kon­kur­sas, ku­ris įvyks va­sa­rio 25 d. 12 val. ŠU bib­lio­te­ko­je (Vy­tau­to g. 84). Va­sa­rio 26 d. 12 val. ŠU bib­lio­te­ko­je vik­to­ri­na moks­lei­viams „Ar pa­žįs­ti Pran­cū­zi­ją?“ išaiš­kins ge­riau­sius šios ša­lies kul­tū­ros ir ci­vi­li­za­ci­jos ži­no­vus.

Tą pa­čią die­ną 16 val. Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jo­je moks­lei­viai žais „scrabb­le“ žai­di­mą.

Va­sa­rio 27 d. 14 val. Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jo­je pra­si­dės orien­ta­ci­nis žai­di­mas po Šiau­lių mies­tą, kur rei­kės at­ras­ti vie­tas, su­si­ju­sias su Pran­cū­zi­ja.

Va­sa­rio 28 d. 17 val. 30 min. Šiau­lių Dai­lės ga­le­ri­jo­je (Vil­niaus g. 245) įvyks Pa­ry­žiaus gra­fi­ko Da­li­bo­ro Tan­ko pa­ro­dos „Port­re­tai: die­na iš die­nos“ ati­da­ry­mas.

Ko­vo 1 d. 14 val. Jo­va­ro pro­gim­na­zi­jo­je pra­si­dės fran­ko­fo­niš­ka „Ke­lio­nė lai­ke“, ku­ri leis pa­žin­ti at­ski­ras fran­ko­fo­niš­kas ša­lis.

Ko­vo 2 d. 16 val. Šiau­lių Dai­lės ga­le­ri­jo­je bus ro­do­mas J.-P. Melville‘io fil­mas „Jū­ros ty­lė­ji­mas“. O ko­vo 21 d. 18 val. „Po­li­fo­ni­jos“ kon­cer­tų sa­lė­je Fran­ko­fo­ni­jos die­nų ren­gi­nius vai­ni­kuos pran­cū­ziš­kos mu­zi­kos kon­cer­tas „Mid­night in Pa­ris“, ku­ria­me dai­nuos Clo­til­de So­lan­ge Ri­gaud, o jai akom­pa­nuos Lu­kas Ged­vi­las.

Vi­są sa­vai­tę nuo va­sa­rio mėn. 25 d. iki ko­vo mėn, 2 d. res­to­ra­nas „Ave­nue Bras­se­rie“ (Vil­niaus g. 146) siū­lys pran­cū­ziš­kos vir­tu­vės pa­tie­ka­lų.

Kvie­čia­me!

Nuoroda į straipsnį: http://www.skrastas.lt/?rub=1141817778&id=1550506490

R. J. Servenikai_ nuotrauka I. Gelūno

Kai tėvai – muzikai, vaiko lemtis aiški?

Robertas Šervenikas – diringentas, vertinamas už aktyvią ir įvairialypę kūrybinę raišką – lietuvių kompozitorių simfoninių kūrinių premjeras bei įtaigias ir brandžias šiuolaikinės ir klasikinės muzikos interpretacijas. Kartu su sūnumi Justu Šerveniku šiuo metu ruošiasi bendram projektui „Pavasaris su Bachu“, kuriame Justas Šervenikas atliks fortepijono partiją, taip pat gros ir Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas ir vyr. Dirigentas Sergej Krylov), concerto dirigentas Robertas Šervenikas.

Justas Šervenikas, paklaustas ar dažnai kartu koncertuoja su tėčiu, užsiminė, kad norėtųsi dažniau. Robertas pasidalino, kad kartu su sūnumi jau yra grojęs Klaipėdoje, Kaune, ir Meksikoje (San Luis Potosi) bei pasidžiaugė galimybe kartu groti ir Šiauliuose.

Kai tėvai – muzikai, vaiko lemtis aiški?

Robertas: Kai abu tėvai muzikai, tai natūralu, kad vaikas girdi muziką namie, lankosi koncertuose, girdi pokalbius apie muziką. Vaikystėje neturėjom noro ugdyti sūnų profesionaliu muziku, bet skatinom domėtis muzika, mokėti ją pajusti, suprasti kas yra vertinga ir amžina. Pasirinkti muziko kelią jis vėliau nusprendė pats ir aš tuo labai patenkintas. Kai žmogus daro tai kas jam patinka, tai yra gera.

Justas: Niekada nebuvo atviro agitavimo eiti šiuo keliu, tačiau pačiam pasirinkus jį gavau visapusišką pagalbą iš abiejų savo tėvų. Tą jaučiu ir šiandien, ir tikiuosi tai išliks, kol būsiu šioje profesijoje.

Muzikiniai skoniai skirtingi

Justas: Yra kompozitoriai kurių muziką aš itin mėgstu klausytis, tačiau pats kol kas nesiimu jų groti. Manau, kad mano muzikinis skonis yra siauresnis nei tėčio.

Robertas: Mūsų repertuaras labai skiriasi. Aš diriguoju įvairius kūrinius orkestrui, operas, baletus, instrumentinis koncertus su orkestru. Justas daugiau groja kamerinės muzikos.

Mylimiausias kompozitorius tas, kurio muziką atlieku

Tiek Justas, tiek Robertas puikiai Sutaria vienu klausimu – mylimiausio kompozitoriaus pasirinkimu.

Robertas: Neturiu vieno mėgstamo kompozitoriaus, stengiuosi kad mėgsmiausias būtų tas, kurį diriguoju.

Justas: Šią savaitę ir iki kovo pirmosios vėlyvaus vakaro mano pats mėgstamiausias kompozitorius yra ir bus J.S.Bachas, o nuo kovo antrosios kelioms savaitėms mylimiausi bus Bachas, Berliozas, Rachmaninovas ir Ravelis, kovo gale laukia labai trumpas romanas su Kabalevskio ir Finzi muzika. Noriu pasakyti, kad mylimiausia – ta muzika kurią tuo metu turi atlikti.

Išvysti šiuos Lietuvos muzikinio pasaulio grandus vienoje scenoje – išskirtinė galimybė šiauliečiams ir miesto svečiams.

Robertas: J. S. Bacho koncertus praėjusiais metais Justas grojo Anglijoj, dabar puiki proga atlikti Lietuvoje.

Nuotraukos: E. Tamošiūno, I. Gelūno, D. Matvejevo

R. J. Servenikai_ nuotrauka I. Gelūno

R.Servenikas_foto_d.matvejevas

Justas Servenikas_E. Tamosiuno nuotr.

49781332_1898256090302023_1822854837058928640_n

Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ švenčia kūrybinės veiklos 45 metų sukaktį

Valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ – vienas žinomiausių Lietuvos profesionalių chorų – 2019 metais švenčia savo kūrybinės veiklos 45 metų sukaktį. Tokio kolektyvo atsiradimas – reikšmingas įvykis Lietuvos kultūros istorijoje. 1974 metais Sigito Vaičiulionio ir jo žmonos dirigentės Danutės Vaičiulionienės įkurtas, vėliau 1986 metais tapęs vienu žinomiausių Lietuvos profesionalių chorų, valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ gimė iš vokalinio senosios muzikos ansamblio. Būtent jis, bene vienintelis Lietuvoje, tada dainavo renesanso ir baroko epochų kompozitorių kūrinius.


Reikšmingą choro kūrybinės veiklos sukaktį ir patirtį įprasmins koncertų ciklas „Senoji Lietuvos muzika“. Ši muzika žymi ir „Polifonijos“ kelio pradžią. Todėl logiška, kad šios programos pagrindas – naujai prikelti, šiauliečių kolektyvo atlikti XVI a. – XVIII a. kompozitorių Vaclovo Šamotuliečio, Jacob Arkadelt, Luca Marencio, Vincenzo Galilei, Claudio Monteverdi, Wolfgang Amadeus Mozart ir kitų to meto kompozitorių kūriniai. Įdomu tai, kad šių muzikos kūrėjų gyvenimai, likimai ir kūrybiniai keliai vienaip ar kitaip susiję su Lietuva. Šia programa choras grąžina klausytoją į LDK laikus ir prikelia didingą valstybės kultūrinę praeitį, tuo pačiu atgaivina senąsias chorinio dainavimo tradicijas.


Pasirodo, kad tuo metu Lietuvos didikai ir jų  atžalos buvo pasklidę po visą Europą, kad Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius buvo Ispanijos karaliaus pusbrolis, giminiavęsis su visais Europos monarchais. Koncerto metu bus prisiminta, kokia muzika žavėjosi Radvilos, Jogailaičiai, kokie svetimšaliai kompozitoriai dirbo Lietuvoje, ko nuvykę į kitus Europos kraštus klausėsi Lenkijos karaliai.


„Polifoniją“ galima laikyti senosios vokalinės muzikos „gaivintoja“, ją prikėlusia iš užmaršties ir pristačiusia Lietuvos publikai. Klausytojų dėmesį kitados patraukė cikliniai „Polifonijos“ koncertai: „XVI – XVII a. Lietuvos muzika“, „XVI – XVII a. Italijos muzika“, „XVI – XVII a. religinė muzika“, „Sužadinkim Lietuvą“, „Lietuvos bažnytinė muzika“, „Iš Žygimanto Augusto kapelos repertuaro“, „Senasis muzikinis Vilnius“. Būtent iš šiuose renginiuose prieš daugelį metų skambėjusių kūrinių sudaryta naujoji programa, atgaivinsianti choro senbuvių jausmus, o jauniesiems dainininkams – potencialiems „Polifonijos“ tradicijų tęsėjams – padėsianti pajusti kolektyvo užgimimo dvasią ir ją puoselėti.


Šią programą, kuri skambės keturiuose Lietuvos miestuose: Šiauliuose, Panevėžyje, Kaune ir Vilniuje, paruošti chorui padės ir koncertuose diriguos choro įkūrėjas, ilgametis šio kolektyvo meno vadovas, puikiai Šiaulių publikai pažįstamas maestro Sigitas Vaičiulionis. Šalia Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ ant scenos išvysime ir Šiaulių kamerinį orkestrą, solistus: Astą Krikščiūnaitę (sopranas), Aistę Benkauskaitę (mecosopranas), Tomą Pavilionį (tenoras), Juozą Janužą (tenoras) ir Pijų Kondrotą (baritonas).

‎Iš choras.lt tinklalapio.

Polifonija 45

KONCERTAS „SENOJI LIETUVOS MUZIKA“ skiriamas Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ 45-osioms kūrybinės veiklos metinėms paminėti

Valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, vykdantis misiją – profesionaliojo meno sklaida ir besirūpindamas regiono kultūriniu viešinimu, 2019 švenčia savo kūrybinės veiklos 45-ties metų sukaktį. Tokio kolektyvo atsiradimas – reikšmingas įvykis Lietuvos kultūros istorijoje. 1974 metais Sigito Vaičiulionio ir jo žmonos dirigentės Danutės Vaičiulionienės įkurtas, vėliau tapęs vienu žinomiausių Lietuvos profesionalių chorų – valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ gimė iš vokalinio senosios muzikos ansamblio. Būtent jis bene vienintelis Lietuvoje tada dainavo renesanso ir baroko epochų kompozitorių kūrinius.

Reikšmingą choro kūrybinės veiklos sukaktį ir patirtį įprasmins koncertų ciklas „Senoji Lietuvos muzika“. Ši muzika žymi ir „Polifonijos“ kelio pradžią. Todėl logiška, kad šios programos pagrindas – naujai prikelti, šiauliečių kolektyvo atlikti XVI a. – XVIII a. kompozitorių Vaclovo Šamotuliečio, Jacob Arkadelt, Luca Marencio, Vincenzo Galilei, Claudio Monteverdi, Giulio Caccini, Dietrich Buxtehude, Wolfgang Amadeus Mozart kūriniai. Šių muzikos kūrėjų gyvenimai, likimai ir kūrybiniai keliai vienaip ar kitaip susiję su Lietuva ir jos valdovais. Šia programa choras grąžina klausytoją į LDK laikus ir prikelia didingą valstybės kultūrinę praeitį, tuo pačiu atgaivina senąsias chorinio dainavimo tradicijas.

Šią programą paruošti chorui padėjo ir koncertuose diriguos choro įkūrėjas, ilgametis šio kolektyvo meno vadovas Sigitas Vaičiulionis.

Atlikėjai: Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, Šiaulių kamerinis orkestras
Solistai: Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Aistė Benkauskaitė (mecosopranas), Juozas Janužas (tenoras), Pijus Kondrotas (baritonas).

Koncertai:

Vasario 22 d. 17:30 val. Šiaulių kamerinėje salėje „Polifonija“ ;
Kovo 7 d. 18 val. Kauno filharmonijoje ;
Kovo 14 d. 18 val. Panevėžio muzikiniame teatre ;
Kovo 22 d. 18 val. Vilniaus taikomosios dailės muziejuje.

Projektą iš dalies finansuoja renginio organizatoriaus KĮ Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ steigėja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

 

 

48361162_1877185942409038_3804098812339814400_n

MUZIKA PRO ATVIRĄ LANGĄ – IR PAVASARĮ

 

2018 metų rudenį pradėjome koncertinių sezonų ciklu „Muzika pro atvirą langą“. Šiaulių publikai buvo pasiūlyti įvairių profesionalaus scenos meno žanrų koncertai – nuo fortepijoninės muzikos iki autentiško argentinietiško tango.

Pavasario sezonui vėl turime naujų idėjų paketą – planą, ką pasiūlyti Šiaulių miesto publikai. Tęsdami koncertinį ciklą, pavasario sezone atveriame platų spektrą Lietuvos padangėje kylančių klasikinės muzikos žvaigždžių ir jau pasaulyje žinomumą pelniusių muzikinių kolektyvų. Vienas tokių – Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Sergej Krylov), apkeliavęs beveik visas Europos šalis, pasiekę Šiaurės ir Pietų Ameriką, Kubą, Egiptą, Pietų Afrikos Respubliką, Jungtinius Arabų Emyratus, Australiją, Kiniją, net šešis kartus – Japoniją. Jų repertuaras siekia nuo žymiausių klasikų parašytos muzikos iki šiuolaikiškų kūrėjų. Orkestro šiuolaikiškumą liudija pastarosiomis dienomis įrašytas garso takelis su Andriumi Mamontovu, tačiau Šiaulių kamerinėje salėje „Polifonija“ Lietuvos kamerinis  orkestras laikysis tradicijos – atliks programą „Pavasaris su Bachu“. Šiame koncerte susitiksime su garsia muzikų šeima: diriguos Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Robertas Šervenikas, o jo sūnus pianistas Justas Šervenikas skambins J. S. Bacho kūrinius.

Kitas metų atradimas Šiauliams – unikalaus balso savininkė Dovilė Kazonaitė. Ji 2013 metais įgijo dainavimo bakalauro ir magistro diplomus doc. Astos Krikščiūnaitės klasėje. Šiuo metu ją dažnai galima pamatyti Lietuvos operos ir baleto teatro scenoje, kur ji dalyvauja spektakliuose,  atlikdama gana sudėtingus vaidmenis: Anina G. Verdi operoje „ La Traviata“ bei Barbarinos ir Kerubino vaidmenis W. A. Mozarto operoje „Le nozze di Figaro“. Todėl tikimės, kad kartu su Čiurliono kvartetu Šiauliams D. Kazonaitė įkvėps tikrą „Gaivų klasikos gurkšnį“.

2019 metų kamerinės salės „Polifonija“ sezoną pradėsime prisiminimais ir nukeliausime į kažkada jau girdėtus ir pamirštus Šiaulių mieste atlikėjus. Rimvydas Kisevičius ir Giedrė Žalytė – fortepijonų duetas, žadantis suteikti naują prasmę fortepijoninei muzikai ir nukeliantis į gražiausių fortepijono muzikos kūrėjų gyvenimus.

Pavasaris žavi savo žydėjimu ir gausiu švenčių, skirtų patiems artimiausiems, skaičiumi. Kamerinėje salėje „Polifonija“ minėsime Šv. Valentino dieną su programa „1000 ir 1 meilės pasaka“, kurioje aktorė Miglė Polikevičiūtė ir styginių duetas Agnė Doveikaitė (smuikas) bei Aurimas Driukas (gitara) papasakos įstabiausias meilės pasakas. Jau tradicija tampanti frankofonijos diena, šiais metais bus minima kartu su Prancūzijoje gimusia ir augusia dainininke Clotilde Solange. Ji šiuo metu gyvena ir kuria Lietuvoje, o Šiauliuose pasirodys su fortepijono virtuozu Luku Gedvilu pristatys nuostabiausių visų laikų prancūziškų kūrinių rinkiniu „Midnight in Paris“ (Vidurnaktis Paryžiuje).

Sezoną užbaigsime palinkėjimu ir padėka kiekvienai mamai – gegužės 5 d. kviesime į koncertą, skirtą Motinos dienai, kuriame dainuos valstybinis choras „Polifonija“.

Naujajam „Muzikos pro atvirą langą“ sezonui jau parengti abonementai, kure leis pasirinkti ir susiplanuoti savo norimus susitikimus su puikiais atlikėjais. Juos jau galite įsigyti „Polifonijos“ kasoje.

 

 

23000403_1386060471521590_55971243765940263_o

Advento laikotarpiui – nauja choro „Polifonija“ programa

Koncertų ciklas „Advento akordas“ skambės klasikinės muzikos klausytojams Šiauliuose, Lentvaryje ir Kaune. Viltį, džiaugsmą auginantys ir brandinantys Advento muzikos akordai, atliekami ne tik choro, bet ir solisčių, violončelės akompanimento bei varinių pučiamųjų kvinteto, suteiks jėgų išlaukti ir smagiai pasitikti Kalėdas.

Spalvingos, kiek intriguojančios programos sudarytojas ir dirigentas – perspektyvus ir jaunas Linas Balandis, kurį mes šiandien kalbiname.

Linai, klausimą, kurį Jums užduosiu, tikriausia girdi kiekvienas muzikantas. Ar jau vaikystėje svajojote eiti muziko keliu? Ar tuomet buvo muzikantas, į kurį lygiavotės?

Iš ties, taip. Kai man buvo 6 metai vyko „Dainų šventės“ transliacija ir aš atsistojęs priešais televizijos ekraną diriguodavau. Nežinau, kas mane įkvėpdavo tai daryti, viskas vyko labai natūraliai ir man labai patikdavo. Šiandien, kai jau turiu šiek tiek dirigavimo patirties, galiu teigti, jog dirigavimas man nėra pati svarbiausia veikla. Labiau orientuojuosi į darbą su choru, į meilę žmonėms, tikėjimą tuo ką aš ir choras sykiu darome – tai yra didžiausia svarba.

Nėra konkretaus asmens, į kurį lygiavausi. Žinoma, įtakos turėjo mano mokytojai, tai Ramutė Štreimikytė, Vytautas Miškinis, Povilas Gylys, tačiau, aš manau, kad mes visi esame unikalūs ir skirtingi, o siekti kažką kopijuoti, kažką „plagijuoti“ – neverta, nes tada dingsta muzikavimo, dirigavimo, chorinio meno įvairovė.

Šių metų gruodį vyks Jūsų disertacijos, kurios tema „Choras Katalikų bažnyčios liturgijoje“, gynimas. Kas lėmė Jūsų pasirinkto muzikinio kelio kryptį – chorinį dirigavimą, ir kodėl ši – religinė – tema Jums yra tokia aktuali?

Sunku pasakyti, kas lėmė mano pasirinkimą, tačiau visą laiką kryptingai ėjau link to, kas esu dabar. Visų pirma baigiau Kauno sakralinės muzikos mokyklą chorinį dainavimą, po to metus laiko mokiausi chorinio dirigavimo pas Adriją Čepaitę, paskui netikėtai įstojau į Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją pas dėstytoją Ramutę Štreimikytę, po ko sekė mokslai ir pas Vytautą Miškinį bei Povilą Gylį. Todėl visas mano muzikinio išsilavinimo kelias vystėsi labai natūraliai. Žinoma, buvo keletas paklydimų, konservatorijos antrame kurse buvau susimąstęs stoti į dainavimą, bet labai džiaugiuosi, kad šio plano man įgyvendinti nepavyko ir dabar esu toje specialybėje, kurioje turiu būti, o turiu būti, nes į kiekvieną repeticiją einu kaip į šventę, galiu suderinti savo hobį, širdžiai mielą veiklą su savo darbu. Man tai yra lygiagretu.

Kodėl pasirinkau būtent šią disertacijos temą? Na, visų pirma todėl, kad visada buvau ir esu bažnyčioje, tam tikrais savo veiklos periodais dirbau vargonininku, šią veiklą ketinu tęsti ir nuo gruodžio mėnesio. Antras mane inspiravęs momentas – man ši tema yra įdomi, nes iš ties ji nėra itin išsamiai tirta Lietuvoje. Man pavyko tai padaryti pasitelkiant bažnyčios dokumentus, įvertinti koks tas choras buvo, koks jis yra ir nušviesti gaires, koks choras galėtų būti ateity, atsižvelgiant į bažnyčios dokumentų nuorodas, į dabartinę situaciją apeigose. Trečias dalykas, mane inspiravęs, daugiau pragmatinis. Kadangi ši tema mane domino jau senai, todėl ir magistrinį darbą rašiau apie bažnytinių susirinkimų įtaką chorui ir chorinei muzikai. Be viso to, mano disertacijos tema yra gyva, ta prasme, kad ji kaip ir katalikų bažnyčia, yra kintanti, taip ir choro samprata yra kintanti, todėl ją galima gvildenti ją visą gyvenimą.

2017 metų lapkritį užsimezgė Jūsų ir choro „Polifonija“ ryšys. Prabėgus metams, galime teigti, jog šis ryšys sustiprėjo, mat diriguosite dar vienam projektui, trijų koncertų ciklui „Advento akordas“ bei tradicija tapusiam Naujametiniam koncertui Šiaulių katedroje. Taip pat yra numatyta ir kūrybinių projektų 2019 metams. Ar galėtumėte įvardinti, kokios valstybinio choro „Polifonija“ ypatybės skatina Jus įgyvendinti kūrybinius sumanymus drauge?

Kūrybinis darbas 2017 metais drauge, man leido pažinti tikrąjį choro „Polifonija“ veidą. Profesionalus choras išsiskiria iš kitų kolektyvų tuo, kad yra stipri bendrystė tarp paties choro dainininkų, kurie, mano nuomone, yra pats stipriausias dėmuo atlikime, priešingai, nei kitų nuomone, jog svarbiausias turi būti dirigentas, aš, vis tik manyčiau kitaip, nes žinią publikai transliuoja choristai, dirigentas juos gali inspiruoti, tačiau pagrindiniai atlikėjai yra jie. Su valstybiniu choru „Polifonija yra tikrai gera dirbti, nes turiu galimybę prisiliesti prie aukščiausios prabos, aukščiausio profesinio lygmens kolektyvo. Šiuo atveju ne tik pats diktuoju, bet ir daug ko išmokstu, nes prieš mane sėdi bent penkiasdešimt procentų choristų, kurie turi tokį patį išsilavinimą, kaip ir aš bei daug didesnę chorinio dainavimo patirtį. Visada smagu ne tik mokyti, bet ir mokytis drauge.

Koncertų ciklo metu Jūsų vedamas choras „Polifonija“ drauge su solistėmis Ieva Skorubskaite ir Nora Petročenko, violončelininku Povilu Jacunsku bei variniu pučiamųjų kvintetu atliks J. S. Bach, F. Mendelssohn Bartholdy, S. Rachmaninov, A. Schnittke, V. Augustino ir D. Zakaro kompozicijas. Ką ši muzika, kaip šios programos sudarytojui, reiškia Jums ir kokią žinią ji neša klausytojui?

Visų pirma noriu padėkoti chorui, kurie yra šios idėjos generatoriai. Nors programos sudarytojas esu aš, bet „Polifonija“ ją įgyvendins. Džiaugiuosi, kad turiu galimybę scenoje dirbti su aukščiausio lygio muzikantais, tai visų pirma su choru „Polifonija“, Ieva Skorubstaite, Nora Petročenko, Povilu Jacunsku ir varinių pučiamųjų kvintetu.

Pagrindinė koncertinės programos idėja – pristatyti trijų konfesijų: katalikų, stačiatikių ir protestantų religinę muziką. Pernai minėjome tiek protestantų, tiek stačiatikių konfesijų jubiliejus, manau, kad labai gražu, jog šioje programoje galėsime įvertinti stilistinius ypatumus tarp būtent minėtų konfesijų kompozitorių atstovų. Norėčiau paminėti, kad labai džiugina dviejų kompozitorių, tai Vaclovo Augustino ir Gintauto Venislovo kūriniai, kurie parašyti prieš porą mėnesių, projektinio ansamblio „Draugiški projektai“ iniciatyva. Šie kūriniai itin žavūs. Donato Zakaro kompozicija, mano nuomone, vienas geriausių jo iki šiol sukurtų kurinių, kuriame telpa viskas: religinės muzikos gelmė, įvairūs bažnytinės muzikos žanrai, tokie kaip grigališkasis choralas, organumas, XVI a. polifonija ir t.t. S. Rachmaninov, A. Schnittke kūriniai atstovaus stačiatikių muziką, o J. S. Bach motetas – protestantų.

Na ir pabaigai, noriu pasakyti mintį, jog lyginant atlikėjus ir kompozitorius, pastarieji iš ties sukuria griaučius, o atlikėjai į kūrinius įdeda dvasią, sielą ir gyvybę. Sukurtas ir užrašytas kūrinys tik gulės stalčiuje, o atliktas atlikėjo jis tampa gyvu. Todėl manau, kad būtent tą šilumą, tą dvasingumą muzikantų įdėtą į mūsų atliekamus kūrinius turėtų išgirsti klausytojai susirinkę į mūsų „Advento akordo“ koncertus.

Ačiū už pokalbį.

Kalbino Julija Kot

E.Gimenez_Luko Balandžio nuotrauka (1)

„Aš manau, kad šiauliečiams pasisekė“ – sako Eduardo Gimenez

Dainininkas, kompozitorius ir šokėjas Eduardo Gimenez, gimęs Urugvajuje, yra puikus tradicinės ir populiariosios argentinietiškos muzikos atlikėjas, pasižymintis unikaliu balso tembru. 2001-aisiais metais Eduardo įkūrė pirmąją Baltijos šalyse Lotynų Amerikos muzikos grupę „Latin Power“ ir šiuo metu vis dar išlieka vienas aktyviausių šios kultūros skleidėjų Baltijos šalyse.

TANGO IR KELIONĖS

Eduardo, esate daug keliavęs ir dainavęs įvairiausiuose pasaulio kampeliuose, įrašėte plokštelę Čikagoje, dalyvavote tarptautiniame Muzikos Pasaulio konkurse Italijoje, esate atlikęs muziką Serbijoje, Suomijoje, gimtajame Urugvajuje. Ką suteikia Jums kelionės ir pažintys su įvairiausių tautybių žmonėmis?

Visų pirma, tango man davė galimybę keliauti, o tai yra labai daug. Žmonės myli tango, ir atstovaudamas savo kultūrą – Argentinos ir Urugvajaus kultūrą – aš tuo labai džiaugiuosi. Didžiuojuosi savo kultūra ir jos svarba kitų kultūrų žmonėms. Man labai patinka koncertuoti užsienyje, nes tuomet matau, kokią laimę žmonės jaučia su tango muzika. Iš tikrųjų, yra labai svarbu man, kai jaučiu daug šilumos iš publikos. Po tokių koncertų ilgam laikui nešiojuosi didelę emocijų dozę kartu su savimi.

VILNIUS – NAMAI

Eduardo, ilgą laiką gyvenate Lietuvoje, kokia Lietuvos vieta Jums yra gražiausia?

Be abejonės – Nida. Ir Zarasai.

O kodėl Zarasai, Eduardo?

Oi, ten yra rojus, kiek ežerų, miškai, ten gamta yra nuostabi ir atrodo, kad esi filme ar pasakoje.

O kaip gi Vilnius Jums?

Vilnius yra mano namai. Man patinka Vilnius. Labai šiltas miestas, gražus, nedidelis. Aš kadangi gyvenu senamiestyje, viską galiu pasiekti eidamas pėsčiomis ir jaučiuosi labai laimingas. Čia jau mano namai. Vilniaus nepaminėjau pirmiausia, nes man atrodo, kad kai atostogaujame daugiau jaučiame tą vietą. Atostogų metu nesirūpini jokiomis problemomis ir nori tik atsipalaiduoti ar mėgautis gamta bei žmonėmis. Dėl to ir sakiau visų pirma Nida ir Zarasai, bet Vilnius – mano namai, be abejonės.

ŽAVISI BAROKO MUZIKA

Kokiuose kultūriniuose renginiuose Jūs mėgstate labiausiai lankytis?

Man labiausia patinka klasikinės muzikos koncertai ir klausytis gerų dainininkų. Iš tikrųjų man labai patinka barokinė muzika, kai yra atliekama, pavyzdžiui, J.S. Bacho muzika. Mane stebina šios muzikos atlikėjų sugebėjimai, manieros, technika, nes, kaip žinote, dainuoti baroko muziką yra visiškai kas kita, nei dainuoti operoje. Kažkaip subtiliau, kitaip, sakykim. Ir iš tų dainininkų galiu daug išmokti, kaip jie dirba su kūnu, kaip dirba su garsais, su gestais, su rankom. Vėliau daug galiu pritaikyti ir savo atlikime.

TANGO MUZIKOS ESMĖ – ŽINUTĖ, KURIĄ JI NEŠA

Kur semiatės naujų idėjų savo dainoms ir kūrybai, nes nuolat kuriate kažką naujo?

Aš visada, kai kuriu muziką, truputį pakeliu save į kitą lygmenį. Nesu žemėje. Ieškau abstrakčių dalykų ir sieju save su dvasiniais dalykais. Pavyzdžiui, su filosofija, tikėjimu, psichologija, kuriuose yra daug klausimų, susijusių su egzistencializmu: Kodėl esame čia? Dėl ko? Ir tie klausimai manyje iššaukia daug muzikos. Nešiodamasis šiuos klausimus, vėliau sudedu juos į savo muziką, į savo atlikimą. Kuriu jausdamas, kai nėra būtina ką nors paliesti.

Ar tango gali būti tik šokis, nepriimant jo kaip kultūros ar tam tikro temperamento?

Manau, kad tango gali būti ir tik šokis. Tai gali būti veikla, kaip ir ėjimas sporto klubą, kaip ir fizinis darbas, po kurio grįžti namo laimingas. Tačiau į tango gali ir įsigilinti. Gali daugiau skaityti, arba, tiksliau, aplankyti Argentiną ir gyventi ten kažkurį laiką. Susipažinti su kultūra, išsiversti tango muzikos tekstus ir sužinoti apie ką dainuoja dainininkas, kokias istorijas pasakoja tango ir koks yra tango mentalitetas. Jeigu žinosi, kokia žinutė ir koks turinys yra tango dainose, tuomet ko gero galėsi truputį geriau atlikti tango šokį ar dainą. Kitu atveju, tai bus toks paviršutiniškas skaitymas. Tačiau tai priklauso, ko gero, nuo žmogaus. Nuo to, koks smalsus jis yra.

PAŽINTIS SU ATLIKĖJAIS

Kaip susipažinote su šokėjais Brigita ir Carlos Rodriguez bei akordeonistu Nerijumi Bakula?

Su Brigita susipažinome dar 2001 metais. Ji lankė šiuolaikinio šokio specialybę pas A. Choliną ir paraleliai pradėjo lankyti Tango pamokas pas mane. Kadangi ji buvo aukšta ir labai gera šokėja, aš pakviečiau šokti kartu. Nuo tada ji tapo mano pagrindine partnere. Mes šokome maždaug dešimt metų kartu. Vėliau atsirado ir Carlos, jos vyras. Mes palaikom labai gerus ryšius ir labai šiltai bendraujam.

O pažintis su Nerijum buvo netikėta. Aš įrašinėjau savo antrąjį albumą Viento (liet. vėjas) su Leon Somov. Aš pasakiau Leonui, kad man reikia akordeono garso, nes ir dirbant su elektronine muzika, kaip Leonas ir mėgsta, man reikia gyvo garso, akustinio. Tada jis man ir pristatė labai puikų akordeonistą Nerijų Bakulą. Ikartu su Nerijumi mes įrašėme visą Viento albumą su akordeonu. Iš tikrųjų jis yra labai subtilus. Jo rankos ir muzikinė visata, garso visata yra nuostabi. Ir kaip instrumentalistas, jis yra virtuozas. Jis yra labai labai geras – auksčiausio lygio muzikantas. Nuo tada aš likau labai sužavėtas jo muzikiniu skoniu ir muzikos išraiška. Visą laiką, jei galiu, kviečiu jį koncertus atlikti kartu, nes su juo man yra labai jauku ir gera.

45166295_1814753768652256_2567821789338009600_o

Choro „Polifonija“ ir jauno dirigento iš Šiaulių susitikimas Vienoje vainikuotas sėkme

Laikas iki Žiemos saulėgrįžos žmogui yra pats sunkiausias. Saulės šviesos ir šilumos stoka – nelengvas išbandymas lietuvių dvasiai ir ūpui. Lapkričio mėnuo – metas, kai prisimenami iškeliavę anapus (Visų šventųjų diena ir Vėlinės), kuomet degame žvakeles, kurios simbolizuoja viltį ir šviesos pergalę prieš tamsą.

Visų šventųjų dieną Šiauliuose buvo atliktas pirmasis trijų koncertų ciklo „Būk šviesa“ koncertas, kuriame giedojo valstybinis choras „Polifonija“ (vadovaujamas meno vadovo ir vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio). Prie dirigento pulto stojo jaunas, vos dvidešimt ketverių metų, tačiau jau nemenką koncertinę patirtį turintis dirigentas Imantas Jonas Marijus Šimkus.

Pakalbinome dirigentą, kuris pirmą kartą dirbo su choru „Polifonija“.

Papasakokite, kaip choras „Polifonija“ ir Jūs suradote vienas kitą?

Pavasarį iš valstybinio choro „Polifonija“ projektų koordinatorės Vitos Butvilienės sulaukiau kvietimo paruošti ir atlikti programą su šiuo kolektyvu. Kadangi pats esu kilęs iš Šiaulių ir turiu stiprų potraukį choriniam menui, iš karto sutikau.

Gimėte ir augote Šiauliuose, penkiolikos metų išvykote į Vilnių ir mokslus tęsėte Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje. Ar tuomet jau turėjote ambicijų vieną dieną grįžti į gimtąjį miestą ir koncertuoti kaip muzikos profesionalas?

Taip, gana anksti išvykau į Vilnių ir visas tolimesnis mano asmens formavimasis vyko sostinėje. Natūraliai savo ateitį labiau siejau su Vilniaus kultūriniu gyvenimu. Aiškių planų grįžti koncertų ciklui į gimtinę neturėjau, tačiau, kai tik buvau pakviestas, tikrai nudžiugau. Visgi, turiu sentimentų Šiauliams, manau, kad tai natūralu. Dabartinis vaizdas ir vaikystės prisiminimai sutampa ir kartu yra skirtingi, tai labai įdomu ir itin nostalgiška.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijuojate simfoninį dirigavimą. Kokias sąsajas pastebite tarp chorinio ir simfoninio dirigavimo?

Visuomet maniau, kad manualinės dirigavimo technikos principai tiek chorui, tiek orkestrui yra tokie pat. Dauguma Lietuvos dirigentų yra baigę choro dirigavimą ar kažkokiu būdu iš choro atėję, vokalinis pradas dirigentui yra būtinas, tiek diriguojant chorui, tiek orkestrui. Žinoma, yra tam tikra skirtinga specifika, balsas yra jautrus instrumentas, reikalaujantis ypatingos globos ir priežiūros iš diriguojančiojo. Orkestro dirigavimo sudėtingumas – tai didesnė apimtis, monumentalesnės formos, kurios reikalauja tokio pat, monumentalaus mąstymo. Taip pat būtina gerai išmanyti skirtingų instrumentų specifiką, garso išgavimo būdus. Bet pagrindinė dirigavimo problematika, būtent diriguojančiojo psichologinis priėjimas ir santykis su muziku siekiant kuo greičiau ir efektyviau išgauti kokybišką rezultatą, tiek čia, tiek ten – tokia pati.

Koncertų cikle „Būk šviesa“ choras „Polifonija“, diriguojamas Jūsų, atliko Anton Bruckner, Johannes Brahms, Samuel Barber, Gustav Mahler, Edward Elgar ir Josef Rheinberger kūrinius. Kaip gimė šios programos koncepcija? Ką ši muzika reiškia Jums?

Dauguma šių kompozitorių gyveno ir kūrė tuometinėje Austrijos-Vengrijos imperijoje, net trys – Vienoje. Ši programa buvo sukurta man dar studijuojant Vienoje. Taip sutapo, jog tuo metu nuėjau į Vienoje koncertavusio Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ koncertą, paklausyti jų atliekamos muzikos bei susidaryti nuomonę, kas tiktų ir patiktų šiam kolektyvui.

Koncertų ciklas „Būk šviesa“ buvo skirtas Visų Šventųjų ir Vėlinių progoms, tai lėmė ir programos konceptą. Man buvo svarbu pavaizduoti Šventąjį ne padebesiuose, o žmogišką, arti žmogaus ir žemės, jo gyvenimą, kančią ir kelią į Šventumą. Siekiau, kad kiekvienas klausytojas tame kelyje įžvelgtu ir dalį savęs, savo gyvenimo panašumo su labai žemišku Šventojo gyvenimu. Kūrinių tekstai tam buvo labai dėkingi, nuo protesto per nuolankumą, nusižeminimą iki dangiškos šviesos koncerto kulminacijoje. Norėjau, kad klausytojas, išėjęs iš koncerto, bent minutėlei nurimtų, liktų susimąstęs ir paliestas. Tai man didžiausias įvertinimas.

Drauge su valstybiniu choru dalyvavote trijų koncertų cikle Šiauliuose, Pakruojyje ir Mažeikiuose. Ką ši patirtis Jums davė?

Tikrai buvo įdomu iš arčiau pamatyti regionų kultūrinį gyvenimą. Manau, kad „Polifonija“ čia atlieka milžinišką darbą, šviesti ir vežti šią kultūros šviesą į regionus – čia tikras atskirties mažinimas. Nuostabu matyti, su kokiu džiaugsmu ir dėkingumu miestelių publika sutinka šią muziką, nuostabu, kad tai yra aktualu ir reikalinga. Turėjau galimybę būti šios gražios misijos dalimi. Esu už tai dėkingas.

Po koncertų nuvilnijo puikių atsiliepimų ir komplimentų chorui bei dirigentui banga. Kaip Jūs pats jautėtės po šių koncertų? Kokios emocijos ir mintys Jus tuomet aplankė?

Pačios geriausios. Visuomet miela tiek dirigentui, tiek choro artistams būti įvertintiems, tai labai svarbu. Tačiau, mums tai kartu yra ir profesijos dalis, kuomet po koncertų įvertiname kas buvo ne taip, kas dar taisytina, o taisyti visada galima be galo. Kartu tai mūsų našta ir profesijos žavumas, mat niekada nenuobodu. Manau, mums dar reikia pasimokyti džiaugtis, tai mūsų tautos problema, aš šios tautos dalis.

Kokia artimiausi Jūsų kūrybiniai planai?

Turėsiu kelis spektaklius vaikams Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Su Šv. Jono vienuolyno choru, gavę prancūzų kompozitoriaus G. Talbot užsakymą, ruošiamės įrašams ir disko pristatymo koncertui Šv. Kazimiero bažnyčioje, gruodžio 2d., kur skambės ir kūrinio premjera, visus chorinės muzikos mylėtojus tikrai kviečiu. Taip pat dėlioju programą edukacinei programai su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru vasario mėnesiui. Šiuo metu baiginėju magistrantūros studijas ir rašau rašto darbą, tai atima dalį laiko.

Ačiū už pokalbį.

Kalbino Julija Kot