Vilties mišios / KAUNAS

Vilties mišios / KAUNAS

2020-03-11

Kovo 11 d. Kauno  Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikoje skambės kompozitorės Zitos Bružaitės kūrinys  - „Vilties mišios“.

Skirta - poetei, rašytojai, prozininkei, dramaturgei, visuomenės veikėjai, kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signatarei Vidmantei Jasukaitytei.

„Nepriklausomai nuo mūsų tikėjimo, amžiaus, išsilavinimo, šiandien labiausiai reikia vilties, todėl šiuo kūriniu kviečiu melstis, kad Aukščiausias visiems mums suteiktų Viltį”- tokia mintimi kompozitorė Zita Bružaitė nori mus įvesti į naujausią savo kūrinį. 

Kompozitorės kūrinį ir jo pavadinimą „Vilties mišios“ inspiravo Vidmantės Jasukaitytės eilėraščių rinktinės „Ambra“ (2014 m.) eilutės, prisodrintos asmeninių išgyvenimų, nepagydomos ligos, netekties ir atsisveikinimo natų,kurios ir tapo būsimo mišių ciklo atodanga ir šaukiniu:

 „Tylioji motina, viltie,

Glaudi visus prie išmaitinančios krūtinės – leiski

Apsvaigus užsimiršti, kur veda, kureinu,

Kas paaukos,

Tylioji motina viltie...“

Mišių, skirtų Vidmantei Jasukaitytei atminti, idėjos autoriai yra kino režisierė Dali Rust ir Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės parapijos klebonas kan. Zenonas Degutis, paraginę kompozitorę sukurti sakralinį kūrinį. Kuriant naują muzikinę kompoziciją, greta asmeninės poetės būties,sudėtingų gyvenimo vingių ir išbandymų, kompozitorė prisipažįsta, kad vis dažniau savęs klausianti: „ko mums šiandien trūksta, kai regis kiekvieną dieną lydi visa ko gausa - daiktų, gardaus maisto, pramogų, įspūdingų kelionių akimirkų? Ar jaučiamės laimingesni, labiau mylimi, saugesni? Ar nėra taip, kad vilties siekiamybė šiandien pranoksta visas kitas, kai skubančių žmonių apsuptyje jaučiamės vieniši, kai turime viską, bet esame pametę tikėjimą ir praradę viltį pasveikti, pakilti, pabusti?“  Todėl kuriant šią sakralinę kompoziciją įsijausta ne tik į vieno konkretaus žmogaus gyvenimą ir veiklą. Joje liečiami egzistenciniai horizontai, keliamų klausimų turiniu universalūs ir artimi mums visiems.

Po pastarųjų didelių Zitos Bružaitės sakralinių opusų - rekolekcijų „Fides nostra“ (2018 m.),anksčiau sukurtos  kantorijos „Lumen fidei“ (2013 m.)ir Requiem (2015 m.), kompozitorė teigia, kad jau norėta pailsinti mintis, tačiau nematoma ranka vis atvedanti prie tikėjimą stiprinančių temų, kurioms, atsispirti neįmanoma.

Dvylikos dalių mišių ciklą sudaro giedamos mišių dalys, psalmė, aleliuja, įžangos (introitus). Poetės, rašytojos Vidmantės Jasukaitytės eilutės mišiose nuskamba keturis kartus, kuriuos kompozitorė atrinko kaip kontekstualią medžiagą liturgijai ir atlieptų poetės žmogiškąsias bei jos kūrybines impresijas. Daugiabalsio choro linijas santūriai puošia saksofonininko Petro Vyšniausko bei perkusininko Arkadijaus Gotesmano improvizacijos. Kūrinys sumanytas  keliomis atlikimo versijomis ir gali skambėti esant mažesniam atlikėjų (chorui ir vargonams) ar dalių skaičiui. 

Šiame kompozitorės Zitos Bružaitės sakraliniame opuse girdime autorei būdingą muzikos kalbą. Rituališkai pasikartojantys choro ir vargonų motyvai – kelių tonų skambesys tarsi atitveria muzikinę medžiagą nuo atvirumo ir jausmingumo. Juntame autorės siekį uždaryti emocionalumą į asketiškas, dėmesį neblaškančias erdvines celes.Melodijos čia plėtojamos sekvencijų terasomis, naudojant tai vyraujančius kvartinius choro akordų kompleksus, tai – kanoniškai banguojančias frazes, virš kurių „piešiamipapildomi garsiniai žemėlapiai improvizuojančiais ar koloristiniais  muzikos instrumentais (saksofonas, perkusija). 

Atlikėjai: 

Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“
(meno vadovas ir dirigentas Linas Balandis),
Petras Vyšniauskas (saksofonas),
Arkadijus Gotesmanas (perkusija),
Andrius Bartulis (vargonai).
Kūrinį „Vilties mišios“ rengė dirigentai Linas Balandis ir Povilas Vanžodis, kūrinį vasario 11 d. diriguos Linas Balandis.

Partneriai