Laisvieji tyrinėjimai. Sienos ir šešėliai

Kovo 6 d. 18:00 val. kamerinėje „Polifonijos" parodų salėje vyks architektės Rūtos Černiauskienės fotografijų parodos „Laisvieji tyrinėjimai. Sienos ir šešėliai" atidarymas.

Štai ką kūrėja apie save ir savo kūrybą rašo:

"Esu architektė, kuriai patinka stebėti ir tyrinėti miestus, „susitikinėti su architektūra“, fotografuoti garsus ir šešėlius, o kartais savo įspūdžiais,  pamąstymais ar žiniomis norinti pasidalinti su kitais. Šioje mano parodoje tik keletas susitikimų su netikėtomis formomis, su sienų fragmentais, kurie gal sužavėjo, gal nustebino, gal norėjo kažką pasakyti. O gal tik stabtelėjau viename mieste, vienoje gatvėje…

Gimiau 1950 m. Raseiniuose. 1967 m. baigiau Raseinių vidurinę mokyklą (dabar Prezidento Jono Žemaičio gimnazija). 1965 m. baigiau Raseinių septynmetės muzikos mokyklos fortepijono klasę. 1972 m. baigiau VISI (Vilnius Tech) Architektūros fakultetą. Pagal paskyrimą, pradėjau dirbti Kaune, Lietuvos Statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institute (LSAMTI). Susikūrus šeimai, 1976 m. išvykau gyventi į Šiaulius, kur, pagal paskyrimą, jau dirbo vyras, taip pat architektas. Suplanuoti keleri gyvenimo metai Šiauliuose prasitęsė iki šių dienų. 1977 m. įstojau į Lietuvos architektų sąjungą. 1995 m. įgijau meno kūrėjo statusą. Išėjusi į pensiją, sugalvojau užsiimti visuomenine veikla. Norėjau, kad žmonės daugiau sužinotų apie architektūrą, apie miestą ir mus supančią aplinką. 2010–2022 metais buvau Šiaulių trečiojo amžiaus universiteto tarybos narė, Kultūros ir meno fakulteto dekanė.

Pirmąją savo fotografijų parodą surengiau  2020 m. kamerinės salės „Polifonija“ erdvėse, ir ją  pavadinau „Išgirsti miesto muziką“. Taip pavadinau ne todėl, kad muzikos pasaulis man yra artimas nuo vaikystės, bet labiau galvodama, kad  architektūra kartais vadinama „sustingusia muzika“, o architekto profesijoje dažnai kalbama apie jausmus ir „architektūrinę klausą“. Gal todėl, po penkerių metų, kilo natūralus noras sugrįžti su kita, jau aštuntąja personaline paroda, į tas pačias pažįstamas erdves. Ši paroda taip pat apie architektūrinius susitikimus, kuriuos vis dar vadinu paprastai - „Laisvieji tyrinėjimai“. (Explorations libres). Tiktai apie kitas sienas, apie kitokius garsus ir šešėlius, gal apie kitokią miesto muziką. Ši paroda, tikriausiai, apie tai, ką  aš, kaip architektė, pamatau mieste, kokias emocijas, patiriu, susitikusi su skirtingais miestais, skirtingais pastatais, su daugiau ar mažiau žinomų architektų kūriniais. Miestas man dažnai yra bendrinė sąvoka, tokia vieta, kur atrandu laiptus, kolonas, sienas ir šešėlius, vieno ar kito laikmečio detales, akimirkai “atitrūkusias” nuo pastato ar miesto audinio.  Tuose susitikimuose būnu įkyri, kartais prisėlinanti gal ir per arti. Prie statinio ar jo šešėlio.

Galima stebėti architektūrą pro namų ar autobuso langus, besėdint kavinėje, net pro tvoros plyšį. Bet galime tiesiog abejingai praeiti pro šalį.

Rūta Černiauskienė,
 architektė

Paroda veiks iki kovo 31 d. 
Tądien, 12 val. vyks parodos uždarymas