Paskelbti Jaunųjų chorinės muzikos kompozitorių konkurso, skirto Kaziui Binkiui nugalėtojai

Trečiasis Jaunųjų chorinės muzikos kompozitorių konkursas sukvietė kūrėjus atsigręžti į literatūrinį Kazio Binkio palikimą, pažvelgti į grožinius tekstus per muzikinę prizmę ir pritaikyti juos plačioms mišraus choro „Polifonija“ galimybėms. Šis konkursas išskirtinis tuo, kad jo metu sukurti kūriniai baigiamojo koncerto metu atliekami greta teatralizuotai aktorių skaitomų literatūrinių tekstų, taip paryškinant žodžio ir muzikos ryšį.

Šių metų baigiamajame koncerte skambėjo ir ankstesnių metų apdovanotieji kūriniai: Martyno Matučio „Melsvam virpėjime“ (2022 m. I-osios premijos laureatas) ir Imanto Jono Marijaus Šimkaus „Exegi“ (2021 m. laureatas), kurie klausytojams tarsi parodė kaip aukštai buvo iškelta kartelė ir šių metų dalyviams bei pavyzdžiu pagrindė komisijos sprendimą šiais metais neskirti pirmosios vietos. Antrąją premiją komisija skyrė kompozitoriui Kęstučiui Daugirdui ir jo kūriniui „O kas liečia specialybę“. Praėjusiais metais šis kūrėjas pelnė pirmąją premiją konkurse „Vox Juventutis“ su kūriniu „Plaudite, psallite“. Kadangi komisijos nariai kūrinius vertina nežinodami jų autorystės, šis įvertinimas tik dar labiau įrodo K. Daugirdo talentą kurti chorinę muziką. Trečioji vieta K. Binkiui skirtame konkurse atiteko kompozitorei ir tarpdisciplininei menininkei, Lietuvos ir pasaulio konkursuose jau ne kartą pasižymėjusiai savo kūryba, Justinai Šikšnytei už kūrinį „Obelų žiedai“. Apie jaunosios kūrėjos darbą palankiai atsiliepė konkurso komisijos pirmininkas Laurynas Vakaris Lopas pagirdamas, kad kūrinys parašytas gana tvarkingai, tačiau profesoriui šiame darbe pritrūko naujoviškumo. Koncerte atlikti ir dar du šių metų konkurso dalyvių darbai: Jokūbo Velžio „Pranašas“, pasižymėjęs gana paprasta struktūra, bei Madatovos Ekaterinos „Ji atėjo paskutinė...“, išsiskyręs perkusiniais ir turinčiais rytietiškos muzikos atgarsių melodiniais sprendimais. Literatūrinius tekstus koncerto metu skaitė valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorė ir vakaro vedėja Nomeda Bėčiūtė. Klausytojai sukviesti į kiek neįprastą koncertui, kamerišką, tačiau puikia akustika pasižyminčia fojė aplinką, dar labiau priartinusią muziką, dainuojamą ir tariamą žodį prie susirinkusiųjų.

Kazys Binkis, kurio 130-osioms gimimo metinėms skirtas konkursas, buvo literatas, drąsiai mėginęs įvairius kūrybos žanrus ir šakas bei bandęs į Lietuvos kultūrinį gyvenimą įnešti avangardo prieskonių. Po Maironio literatūroje palikto pėdsako jaunieji rašytojai ėmė ieškoti naujesnių išraiškos priemonių, o tie, kurie buvo išvykę į užsienį studijuoti, grįžę siekė atnaujinti kultūros barus naujoviškesnėmis, tuo metu aktualiomis kūrybos tendencijomis. K. Binkis su avangardine ir modernistine literatūra susipažino dar studijuodamas Vilniuje, tačiau dar labiau jo akiratį praplėtė studijos Berlyne, viešnagė Leipcige, kur literatas susidūrė su ekspresionistine kūryba, maištininkų judėjimais ir kovingais manifestais. Parsivežęs Vakarų pasaulyje gajas idėjas K. Binkis su bendražygiais žurnale „Keturi vėjai“ jas sujungė su futuristiniais literatūriniais eksperimentais, tautosakos ir senųjų lietuvių literatūros kūrėjų, kaip Kristijonas Donelaitis, kūrybos permąstymu, pabrėžė garsą, žodį, kaip savarankišką raiškos priemonę. K. Binkis savo kūryba taip pat buvo susijęs su muzika – tarnaudamas besikuriančios Lietuvos kariuomenės Geležinio Vilko pulke, menininkų batalione sukūrė karo dainų. Literato poezija daininga, pasižyminti lanksčia kalba tarsi pati ieško galimybių būti muzikuojama, tad suprantamas konkurso organizatorių siekis atgaivinti parašytą žodį ir suteikti jam muzikinę formą per jaunųjų kūrėjų pasiūlytas idėjas.

Nors konkursas susilaukė nemažai jaunųjų  kompozitorių registracijos  dalyvių nesulaukė itin gausaus dalyvių skaičiaus, organizatoriai ir toliau siekia skatinti aukštą kompozicijų kūrimo ir atlikimo lygį bei užauginti žodžio ir muzikos vienybę puoselėjančio konkurso organizavimo tradiciją.

Jaunųjų chorinės muzikos kompozitorių konkurso komisiją 2023-aisiais sudarė choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius, muzikos profesorius Laurynas Vakaris Lopas, kompozitorius, choro dirigentas, profesorius Vaclovas Augustinas ir jaunosios kartos kompozitorė, įvairių muzikos konkursų ir projektų, kaip „Muzika erdvėje“, „Kontaktas“ viena įkūrėjų Juta Pranulytė. Pastaroji pasidalino savo patirtimi dirbant šių metų konkurso komisijoje.

Koks jums susidarė bendras įspūdis apie šių metų konkursą? Ar jis padeda susidaryti bendresnį vaizdą apie chorinės muzikos kompozitorių kūrybos bruožus, dabar gyvuojančias tendencijas?

Juta Pranulytė: Iš tiesų mane šiek tiek nustebino kompozicijų šabloniškumas, kuklumas – muzikinė kalba gana konservatyvi, o jaunieji kūrėjai tarsi prisibijojo drąsesnių sprendimų. Norėtųsi jaunų kūrėjų partitūrose matyti gaivumo, šiuolaikinių, šiandien aktualių muzikinės kalbos elementų, faktūrinių sprendimų. Man susidarė įspūdis, kad šios kompozicijos galėtų būti parašytos prieš šešiasdešimt, septyniasdešimt metų, ir jos nieko nebūtų nustebinusios. Norėtųsi paraginti kūrėjus kurti, svajoti, įsivaizduoti... Choras toks nuostabus, turtingas instrumentas ir mums reikalingi nauji kūriniai, sprendimai, idėjos.

Jei jūs dalyvautumėte tokiame konkurse, kokį priėjimą prie Kazio Binkio tekstų ir jo kūrybos pasirinktumėte?

J. Pranulytė: Manau, svarbu pasinerti į autoriaus kūrybą, ją giliai ištyrinėti, ja kurį laiką „pagyventi“, su ja pabūti, įsigilinti į istorinį kontekstą, biografiją. Tam reikia laiko – ne tik suprasti, perskaityti tekstą, bet su tekstais ir kontekstais pabūti, pajusti kūrybinį lauką. Tuomet atsiveria idėjos: galbūt muzikinės faktūros, struktūriniai sprendimai, garsynas, spalvos. Tekstas pats padiktuoja, netikėčiausiu momentu tarsi pats pasiūlo kompozicines perspektyvas.

Tekstą parengė Gražina Montvidaitė