Vargonų improvizacijos meistras Giampaolo di Rosa: „Aš tikiu į Dievą, tai yra mano kelias, tuo esu įsitikinęs“
Įkėlimo data: 2023-05-01
Vienas šiemetinio festivalio „Resurrexit“ užsienio svečių buvo gerai pasaulyje žinomas vargonininkas, kompozitorius, improvizatorius, akademikas ir visapusiškas muzikantas iš Italijos – Giampaolo di Rosa. Jis publikai pristatė savo improvizacinius ir kompozicijos gebėjimus koncerte, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje Šiauliuose, taip pat skaitė pranešimą festivalio metu vykusioje mokslinėje konferencijoje „Religinė muzika: menas, mokslas, praktika“. Nepaprastai džiugu girdėti šio muziko skambančią kūrybą ir per karjerą sukauptas žinias, tačiau šalia to kviečiu jus susipažinti su kūrėjo idėjomis apie muziką ir požiūriu į gyvenimą.
Šiais metais lankėtės keturiasdešimtajame „Resurrexit“ festivalyje. Kokį pirmą įspūdį jums paliko šis festivalis? Ar tai buvo jūsų pirmas apsilankymas Šiauliuose?
Festivalis buvo didingas ir puikiai suorganizuotas. Iš Italijos atvykau išskirtinai dėl šio koncerto Šiauliuose. Išties, buvo malonu pirmą kartą aplankyti šį miestą ir susipažinti su jo žmonėmis.
Esate meistriškas improvizatorius grojant vargonais ir Šiaulių publika galėjo tai išgirsti jūsų koncerte. Ar atvykstant jau turėjote susidėliojęs programą, kurią atliksite, ar koncerto kūriniai ir jų eiliškumas buvo improvizuoti, spontaniški?
Kaip kiekvienas muzikantas, repetuoju kasdien. Norint gerai sugroti koncerto metu, būtina stipriai pasirodyti koncerto vietoje per repeticijas. Remiantis dalimi mano repertuaro (Johannas Sebastianas Bachas, Domenico Scarlatti, Franzas Lisztas) ir papildant improvizacijomis programa buvo suplanuota kartu su Vita Butviliene prieš atvykstant į festivalį.
Ar galėtumėte pasidalinti, kurie kompozitoriai labiausiai jus įkvepia? Ar yra kūrinių, kuriuos galėtumėte groti kiekviename koncerte ir jie vis tiek jus taip pat džiugintų, ar labiau esate linkęs keisti atliekamas kompozicijas, kad kiekviena programa ir jums pačiam būtų nauja bei įdomi?
Išties, mėgstamiausias mano kompozitorius yra Ludwigas van Beethovenas! Jo muzika tiesiog unikali, todėl kai kurias kompozitoriaus sonatas fortepijonui pritaikiau vargonams. Esu pratęs groti skirtingu laikmečiu kurtą muziką, tyrinėti kaip muzika keitėsi ir nuolat atrasti naujų muzikinių kūrinių prasmių. Žinoma, kalbant apie J. S. Bachą, Wolfgangą Amadeu Mozartą, Cezarą Francką, F. Lisztą, Olivierį Messiaeną ar kitus kompozitorius – jie yra amžinai aktualūs monumentai!
Esate grojęs daugybe skirtingų vargonų įvairiausiose Vakarų Europos bažnyčiose, tad galite įvertinti instrumentą eksperto žvilgsniu ir muziko pajautimu. Kiekvienas instrumentas sukurtas, pagamintas ir suprojektuotas erdvėje kiek kitaip, todėl prisilietus prie vis kitų vargonų gaunamas kiek skirtingas efektas. Koncerto metu jums teko prakalbinti Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios vargonus. Ką manote apie šį instrumentą?
Man teko groti vargonais visame pasaulyje ir kiekvienas instrumentas, ar jis būtų senovinis, romantinio, ar modernaus stiliaus, išties yra skirtingas, todėl unikalus. Kaip užsiminiau studentams ir klausytojams konferencijos metu, vargonai, kuriais grojau Šiauliuose yra puikūs, dideli ir spalvingo skambesio. Jais galima išskirtinai gerai sugroti daugybę vargonams skirtų kūrinių.
Užsiminėte apie savo pranešimą konferencijoje. Iš jo man užstrigo viena jūsų išsakyta mintis. Minėjote, kad Vokietijoje ir Italijoje improvizacijos mokoma kiek kitaip. Gal galite pasidalinti kiek plačiau, kaip studentai mokomi improvizuoti vargonais šiose šalyse?
Į improvizaciją galima žvelgti kaip į labai lengvą arba be galo sudėtingą discipliną. Tai priklauso nuo požiūrio. Liturgijoje ir koncertiniame atlikime išsivystė daugybė tradicijų, kaip pavyzdžiui, piano cadenza.
Kiekviena edukacinė sistema moko improvizacijos skirtingais būdais ir tai priklauso nuo studento, dėstytojo, nuo dėstomos disciplinos ir kitų susijusių faktorių. Kai kurios mokyklos per savo gyvavimo istoriją išvystė stiprius įgūdžius, kitos – ne tokius stiprius. Improvizacijai, bendrai ir kalbant apie vargonus, mano nuomone, svarbu išvystyti kūrybinį kelią, paremtą muzikos žiniomis. Užrašytomis, ne tik improvizuotomis. Repetavimas ir klausymas yra reikalingi įgūdžiai, bet daug svarbiau yra būti kūrybiškam, ir tai išsiugdyti užtrunka. Kartais tai užtrunka visą gyvenimą.
Atrodo, vargonai yra labai tradicinis, atlikimo taisyklėmis apibrėžtas instrumentas. Dažniausiai vargonai randami bažnyčiose ar didelėse koncertų salėse, todėl atlikimas, atrodo, yra apribotas erdvės ir jai galiojančių taisyklių, tačiau jūs klausytojams pristatėte idėją, kad grojimas vargonais gali būti labai kūrybiškas ir laisvas. Gal galite daugiau papasakoti apie tai?
Techniniai gebėjimai, loginis mąstymas, kūrybiškas priėjimas – visa tai svarbu. Be abejo, atlikime ir klausymosi veiksme dar dalyvauja žmogus. Tai ne tik estetikos klausimas, tačiau viskas į tai įeina. Viskas susiję tarpusavyje: muzika ir visa kita, ypač filosofija ir menas, teologija ir literatūra, matematika ir mokslas. Mėgaukitės visu tuo ir būkite laimingi!
Turite daugybę talentų ir užsiėmimų: esate profesionalus muzikantas, kompozitorius, muzikos teoretikas, improvizatorius, lektorius ir turite dar daug kitų veiklų muzikoje. Kas jus skatina domėtis dar daugiau ir ieškoti vis naujų būdų mylėti ir dalytis muzika?
Aš tikiu į Dievą, tai yra mano kelias, tuo esu įsitikinęs.
Kviečiu jus intelektualiai paimprovizuoti. Kaip manote, ar tokie festivaliai kaip šis, kuriame jums teko lankytis, turi kokią nors reikšmę klausytojams, muzikams, visiems, kas įsitraukia į jų veiklą, o galbūt koncertai ir festivaliai skirti tik pramogai ir net neturi atliepti didesnių filosofinių ar prasminių tikslų?
Menas yra komunikacija.
Komunikacija yra supratimas.
Supratimas yra (ar bent turėtų būti) būdas, kuriuo žmonės gyvena ir myli.
Menas graikiškai yra τέχνη, o menininkas καλλιτέχνης.
Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus gali kurti kažką malonaus, gražaus, nuostabaus, naudodamas materialius ir techninius gebėjimus.
Tai yra tai, ką mes darome, tai mūsų gyvenimas!
Muziką kalbino Gražina Montvidaitė
Nuotraukos Linos Kodiakinos.