Jubiliejinis festivalis „Resurrexit“ – sujungus naujoves ir ilgametes tradicijas

Jubiliejinis festivalis „Resurrexit“ – sujungus naujoves ir ilgametes tradicijas

Šiemetiniame festivalyje, kuris į Šiaulius sukviečia lankytojus iš visos Lietuvos, buvo galima išgirsti įvairiausio skonio profesionalios senosios, klasikinės ir sakralinės muzikos koncertų, tad net ir išskirtinio muzikinio skonio klausytojai turėjo iš ko rinktis. Didžiausia Šiaurės Lietuvos pavasario muzikos šventė jau keturiasdešimtą kartą įrodė, kad yra verta klausytojų susižavėjimo ir pasitikėjimo, o festivalio lankytojai patvirtino, kad tiek tradicijos, tiek naujovės yra priimamos ir vertinamos. Festivalis pasiūlė koncertinių programų puokštę, tradicinį senosios muzikos koncertą, nuo praėjusių metų įdiegtas naujas mokslinės konferencijos ir skambančių bažnyčių šeštadienio tradicijas ir visišką naujovę – Study Tour rezidenciją. Apsibrėžus kas šiemet buvo nauja, o kas tęsiama kaip prasminga tradicija, apžvelkime plačiau kuo pasižymėjo šiemetinis festivalis.

Kolektyvų įvairovė ir gausa

Festivalyje įvairiu formatu pasirodė gausa pajėgių ir savitų kolektyvų. Greta festivalio šeimininkų, choro „Polifonijos“, scenoje stovėjo Chmelnyckio (Šiauliams draugiško miesto Ukrainoje) savivaldybės akademinis kamerinis choras ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras. Baigiamojo koncerto metu jungtiniam chorui pritarė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, diriguojamas neišsenkančios energijos ir charizmos Tomo Ambrozaičio. Festivalio skambančių bažnyčių šeštadienį mišių metu ir koncertais savo balsais šventoves papuošė Vilniaus arkikatedros bazilikos Šeimų choras, choras „Langas“, kamerinis choras „Cantate Domino“ bei svečių choras iš Chmelnyckio. Koncertines programas festivalyje pristatė kolektyvas „Baltic Solo Choir“, kontrabosų kvartetas „Bass_4”, senosios muzikos ansamblis „Chiaroscuro“ bei kvartetas iš Italijos „Napulitana“. Išskirtiniai svečiai iš svetur taip pat pasidalino savo talentu koncertuose: Tarptautinės chorinės muzikos federacijos vice prezidentas, vienas iškiliausių chorvedžių iš Vokietijos Jan Schumacher dirigavo chorui „Polifonija“ festivalio atidarymo koncerte, o klausytojus improvizacija vargonais stebino muzikantas, kompozitorius ir muzikos teoretikas iš Italijos Giampaolo di Rosa.

Festivalyje plėtojamas mokslinis aspektas

Antrus metus iš eilės rengta mokslinė konferencija „Religinė muzika: menas, mokslas, praktika“ sukvietė sakralinės muzikos tyrinėtojus ir praktikus pasidalinti įžvalgomis, tyrimais ir patirtimi su gyvai susirinkusiais bei virtualiai dalyvaujančiais ar įrašą galėsiančiais peržiūrėti klausytojais. Dalyvavę žymūs ir reikšmingi sakralinės muzikos lauko tyrinėtojai ir aktyvūs vargonininkai sukvietė diskusijai apie savos ir kaimyninių šalių chorinės muzikos istorijos pažinimo svarbą, pamokas, kurias galime išmokti iš praeities, bendruomeniškumo ir profesionalesnio požiūrio bažnytiniame chore formavimą bei sakralumo pajautimą / suvokimą religinėje muzikoje. Konferencijos pabaigoje surengta meistriškumo pamoka dalyviams praktiškai parodė metodus ir strategijas, taikomus dirbant su vaikų ir jaunimo choru. Tokios konferencijos rengimas atliepia mokslinio sakralinės muzikos tyrinėjimo ir dalinimosi sukauptomis žiniomis poreikį, ypatingai muzikos teorijos diskusijos plėtojimą Šiaurės Lietuvoje, kur gausu praktikų, tačiau stinga teoretikų. Galimybė konferencijoje dalyvauti virtualiai ar peržiūrėti įrašą konferencijai pasibaigus parodė stengimąsi informaciją padaryti kuo prieinamesnę auditorijai, pritaikant gerąsias praktikas puoselėtas dar iki 2020 metų iššūkių bei įtvirtintas pandeminiu laikotarpiu. Pranešėjų ir klausytojų iš užsienio dalyvavimas parodė konferencijos tarptautiškumą ir sudarė galimybes plėsti Lietuvos sakralinės chorinės muzikos žinomumą už šalies ribų.

Senoji ir šiuolaikinė muzika

Festivalyje skambėjo įvairiausio laikotarpio kompozitorių darbai, nuo renesansinių vilanelų iki šiuolaikinių kompozitorių kūrinių. Koncertų lankytojai galėjo išgirsti tokių klasikų kaip Johano Sebastiano Bacho, Wolfganao Amadeus Mozarto, Ludwigo van Beethoveno, Antonio Vivaldžio, Domenico Scarlatti, Franzo Liszto, Astoro Piazzollos, Josepho Lauberio kūrinius, Josepho Rheinbergerio ir Antono Brucknerio mišias, galingas, nepakartojamo grožio ir retai Lietuvoje atliekamas Giuseppe Verdi „Keturias šventasias giesmes“. Festivalyje taip pat skambėjo jautrumu sukrečiantis ir mirties bei gyvenimo sąsają tyrinėjantis Ericko Whitacre‘o kūrinys „Šventasis šydas“, o pati naujausia skambėjusi kompozicija – vieno iš rezidencijos dalyvio, Yongjun Liang melodija „Tarp dviejų kalnų“, kurią savo koncerte improvizacija papuošė vargonininkas Giampaolo di Rosa. Viena įspūdingiausių muzikinių dovanų klausytojams šio festivalio metu buvo galimybė susipažinti su ukrainiečių kompozitorių darbais, nuo liaudies dainų pynės iki penkis sakralinės muzikos šimtmečius apžvelgiančios programos. Chmelnyckio savivaldybės akademinis kamerinis choras bei jo vadovas Ihoris Cmuras pristatė ryškiausius ir iškiliausius savo šalies sakralinės muzikos kompozitorius, jų darbus, apjungiančius folklorą, raudas ir religinės muzikos tradicijas.

Naujų tradicijų plėtojimas

Prie festivalio naujų tradicijų šiais metais prisidėjo Study Tour veikla. Tai septynių dienų įvairių muzikų ir chorinės muzikos profesionalų rezidencija, į kurią žinių ir patirties pasisemti susirinko svečiai iš Airijos, Austrijos, Norvegijos, Kinijos, Kolumbijos ir Lietuvos. Rezidencijos metu muzikantai, chorų dirigentai, muzikologai ir meno vadybininkai klausėsi paskaitų, konferencijos pranešimų, patys pristatė savo šalių chorinės muzikos patirtis, aktyviai dalyvavo diskusijose, repeticijose, įgijo praktinių žinių apie netradicinius prasidainavimo pratimus, choro dirigento darbe iškylančius iššūkius ir jų įveikimo būdus, pamatė festivalio „Resurrexit“ organizavimo ir išsikeltų tikslų įgyvendinimo užkulisius. Kaip daugelį naujovių choro „Polifonija“ ir festivalio „Resurrexit“ veikloje, taip ir šią rezidenciją iniciavo meno vadovas Linas Balandis, ir panašu, kad šis žingsnis buvo sėkmingas. Dalyviai apie patirtį rezidencijoje atsiliepė labai pozityviai ir nors veiklų festivalio metu buvo gausu, dalyviai išsakė norą dar didesniam užimtumui, įsitraukimui į renginius bei pasiruošimą jiems, paskaitas, seminarus. Organizatoriai į šį norą pasirengę atliepti, nes festivaliui dar nesibaigus idėjų kitų metų veikloms jau buvo gausu, tad panašu, kad rezidencijos projektas festivaliui atvėrė daugiau galimybių tarptautiniam bendradarbiavimui, programos plėtojimui ir viso festivalio augimui.

Muzikinė savaitė, prasidėjusi koncertu per dieną galiausiai įsibėgėjo iki dviejų ar net keturių koncertų per dieną. Taip organizatoriai kiek išsklaidė klausytojų srautus, tad daugiau žmonių galėjo apsilankyti renginiuose, tačiau taip pat norint išgirsti, pavyzdžiui du mėgiamus chorus skambančių bažnyčių šeštadienį, neišvengiamai teko rinktis kažkurio nenaudai. Atvykusių iš kitų miestų chorų giedojimas mišiose tik dar labiau sustiprino bažnytinės muzikos temą festivalyje, tuo taip pat supažindinęs miestiečius ir miesto svečius su kitų miestų bažnyčių skliautuose gaudinčiais choristų balsais.

Šiemetinis, jubiliejinis festivalis nuaidėjo solidžia programa, garbiais svečiais ir jau tradiciškai, įspūdingais atidarymo bei uždarymo koncertais. Kiek daugiau dėmesio skirta papildomoms, ne koncertinėms festivalio veikloms, kurios įtraukia ne tik klausytojus, bet ir muzikos profesionalus į teorinę, užkulisinę festivalio veiklą. Tai leidžia festivaliui plėstis, nors norėtųsi išbandytas ir gerai veikiančias praktikas matyti ir likusią metų dalį, ne būtinai festivalio metu. Taip pat festivalio programoje dažniau norėtųsi girdėti lietuvių kompozitorių kūrinių premjerų. Tai galėtų būti gražus papildymas prie iki šiol nuveikto didaus festivalio puoselėjimo ir plėtojimo darbo.

Tekstas Gražinos Montvidaitės