Dalyviai

Meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Povilas Vanžodis

1974 m. chorvedžiai Danutė ir Sigitas Vaičiulioniai subūrė Senosios muzikos ansamblį, tuomečio Šiaulių pedagoginio instituto aktų salėje gruodžio 31 d. atlikusį pirmąjį savo koncertą, kuriame skambėjo renesanso ir baroko epochos muzikos kūriniai. Taip užgimė ne tik naujas muzikos kolektyvas, bet ir tradicija Naujųjų metų išvakarėse kviesti šiauliečius su muzika palydėti senuosius metus.

Vėliau ansamblio veikla plėtėsi, koncertų daugėjo, ir jau po penkerių metų ūgtelėjusiam kolektyvui buvo suteiktas choro „Polifonija“ vardas ir Liaudies kolektyvo statusas.

Choro atlikimo kultūra, repertuaras ir koncertų gausa „Polifoniją“ vedė link naujų kūrybinių pasiekimų. 1986 m. choras išauga paaugliškus mėgėjų marškinėlius ir tampa profesionaliu kolektyvu – Lietuvos valstybinės filharmonijos Šiaulių kameriniu mišriuoju choru.

1998 m. choras atsiskiria nuo Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir tampa brandžiu Šiaulių valstybiniu kameriniu choru „Polifonija“. Nuo to laiko choro statusas nesikeičia, keičiasi tik repertuaras, „Polifonijos“ tradicija tapusius renesanso ir baroko epochos kūriniais paremtą repertuarą papildant įvairių epochų ir šalių kompozitorių kūriniais, didelį dėmesį skiriant lietuviškos chorinės muzikos sklaidai Lietuvoje ir pasaulyje.

Choras „Polifonija“ nuolat koncertuoja įvairiose pasaulio šalyse, diriguojant puikiems šalies ir užsienio dirigentams, tokiems kaip Saulius Sondeckis, Juozas Domarkas, Gintaras Rinkevičius, Vytautas Miškinis, Vaclovas Augustinas, Modestas Pitrėnas, Robertas Šervenikas, Karmina Šilec (Slovėnija), Georg Mais (Vokietija), Mats Nilsson Sindenius (Švedija), Magnus Wassenius (Švedija), Ingo Ernst Reihl (Vokietija), Anthony Trecek-King (USA), Richard Bjella (USA), Dante Anzolini (Italija), Ferdinando Sulla (Italija), Gary Graden (Švedija), Agnieszka Franków-Żelazny (Lenkija) ir kt. Koncertinių kelionių biografijoje – Italija, Brazilija, Argentina, Vokietija, Austrija, Rusija, Švedija, Ukraina, Lenkija, Čekija, Bulgarija, Prancūzija, Latvija, Estija.

Choras yra koncertavęs su Lietuvos kameriniu orkestru, Klaipėdos kameriniu orkestru, Šv. Kristoforo orkestru, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestru, Lietuvos nacionaliniu ir Lietuvos valstybiniu simfoniniais orkestrais, orkestru Hamburger Camerata, Lvovo (Ukraina) filharmonijos ir kitais styginių bei pučiamųjų orkestrais iš įvairių šalių.

Kiekvienais metais choras dalyvauja įvairiuose muzikos festivaliuose Lietuvoje bei užsienyje, taip skleisdamas lietuviškos chorinės muzikos žavesį.

Visos choro „Logos“ (iš graikų kalbos λόγος – žodis, idėja, mokymas) istorijos nebūtų buvę be išskirtinės asmenybės įkvėpimo – talentingo muzikanto, dirigento ir kunigo Ioannės Shenrocko. Jo ilgai brandinta idėja suburti patyrusius dainininkus ir atlikti stačiatikių bažnytinę muziką pirmą kartą tapo realybe pirmaisiais Latvijos nepriklausomybės metais, kai daugelis žmonių iš naujo atrado susidomėjimą sakralinės chorinės muzikos tradicijomis.

Praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje vadovaudamas Latvijos kultūros fondo chorui, Ioannė Shenrockas surengė daugybę koncertų Latvijoje, Rusijoje, Vokietijoje ir kitose Europos šalyse, pelnydamas pripažinimą tarptautiniuose festivaliuose ir konkursuose. Tuo metu vienu įspūdingiausių choro pasiekimų tapo šiuolaikinio rusų kompozitoriaus Vladimiro Martinovo monumentalus kūrinys „Apocalipsis“, pastatytas legendinio Maskvos Tagankos teatro įkūrėjo ir režisieriaus Jurijaus Liubimovo (1995 m. išleistas kompaktinis diskas), taip pat pirmoji vieta Tarptautiniame stačiatikių bažnytinės muzikos festivalyje Hainuvoje (Lenkija) 1997 metais.

2013 metų lapkritį, gavus Rygos ir visos Latvijos metropolito Aleksandro palaiminimą, po tam tikro tylos laikotarpio choras atgimė nauju pavidalu – kaip stiprus vyrų kamerinis choras „Logos“, kurį sudaro 12 patyrusių, profesionalių ir itin atsidavusių dainininkų. Pirmasis viešas choro pasirodymas – dalyvavimas šventinėse liturginėse pamaldose Rygos Kristaus Gimimo stačiatikių katedroje – buvo iš karto labai palankiai įvertintas. Vis dėlto platesnį visuomenės dėmesį choras pelnė būtent savo koncertine veikla. Vėliau kolektyvas išaugo į savarankišką koncertinį ansamblį, nebesusijusį su bažnytinėmis struktūromis.

Choro repertuaro pagrindą sudaro įvairių regionų ir kultūrinių tradicijų muzika sakraliniais tekstais – nuo senųjų bažnytinio giedojimo formų iki šiuolaikinių kompozitorių kūrybos. Be to, savo veikloje choras yra parengęs ir Europos sakralinės muzikos, Latvijos bei pasaulio klasikos programas. Bendradarbiavimas su daugybe vietos ir užsienio solistų, dainininkų, instrumentalistų ir net muzikos kolektyvų leidžia prireikus keisti choro sudėtį pagal konkrečią programą. Programų įvairovę taip pat praturtina bendradarbiavimas su šiuolaikiniais kompozitoriais iš Baltijos šalių, Suomijos ir Rusijos. Vis dėlto ryškiausia choro vizitinė kortelė – emocionalus, dramatiškas Didžiojo pasninko giedojimų atlikimas bei profesionalių kompozitorių sukurtos stačiatikių chorinės muzikos koncertinės programos.

Choro pavadinimas „Logos“ yra giliai simboliškas, nes jo misija – perteikti klausytojams tekstų esmę ir prasmę, kuri sukuria ypatingą ryšį tarp publikos ir muzikantų.

Choro koncertinės veiklos geografija: Latvija, Estija, Lietuva, Suomija, Gruzija, Lenkija, Rusija, Baltarusija, Airija, Šveicarija, Prancūzija, Kipras, JAV.

Ansamblis SUPERSONUS klausytoją kviečia pasinerti į ypatingai turtingą garsų visumą ir leistis į vaizduotės kelionę, kurią sukuria unikalūs skirtingų muzikinių stilių, instrumentų ir išraiškos deriniai. Kontrastai, skirtumai ir muzikiniai kraštutinumai čia nėra supriešinami – jie tampa gilia muzikos varomąja jėga. Jie save laiko tiltų statytojais tiek kultūriniu, tiek muzikiniu požiūriu. Remdamiesi gerai atpažįstamomis temomis ir ostinatinėmis struktūromis, jie klausytojus veda per plačius laiko ir erdvės klodus, kupinus spalvingų vizijų bei skambesio sluoksnių. Jie derina indiškus ritmus su energingu baroko spindesiu, šiaurietišką melancholiją su džiazo harmonijomis, afrikietiškus raštus su renesanso dainomis, ritminį dviprasmiškumą su patrauklia, užburiančia melodija, transo būseną primenančią ekstazę su rytietišku subtilumu, tamsias gelmes su ryškiai žėrinčiais garsų debesimis. Tai kvietimas išgirsti pasaulį kitaip – per rezonansą, kūrybą ir gyvą garsų dialogą.
Marco Ambrosini (smuikas su klavišais(tradicinis švedų styginis instrumentas)
Wolf Janscha (dambrelis)
Eva-Maria Rusche (klavesinas)
Anna-Liisa Eller (kanklės) 
Anna-Maria Hefele (obertoninis dainavimas)

Rokas Diržys gimė 2008 metais, smuiku griežti pradėjo septynerių. Jaunasis smuikininkas mokėsi Kauno 1-ojoje muzikos mokykloje, nuo 2023 m. Rokas mokosi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, prof. Rūtos Lipinaitytės smuiko klasėje. Šiuo metu jis yra M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ stipendininkas.

Rokas yra pelnęs daugybę apdovanojimų nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose, tarp kurių – Laureato diplomas Nacionaliniame B. Dvariono jaunųjų pianistų ir stygininkų konkurse (2020, 2022, 2024), Grand Prix III ir IV Respublikiniuose A. Livonto jaunųjų stygininkų konkursuose (2021, 2024),  Grand Prix tarptautiniame konkurse „Premio Scarlatti“, I vieta konkurse-festivalyje „Muzika be sienų“ (2024), II vieta tarptautiniame S. Sondeckio konkurse (2024), I vieta J. Urbos VI Nacionaliniame stygininkų konkurse (2022), I vieta V Tarptautiniame V. Radovičiaus stygininkų konkurse (2019). 2024 metais Rokas Diržys pelnė I vietos laureato vardą XII Tarptautiniame B. Dvariono jaunųjų pianistų ir stygininkų konkurse, kuriame buvo apdovanotas ir aštuoniais specialiais piniginiais bei koncertiniais prizais, 2025 m. pripažintas VII tarptautinio J. Heifetzo smuikininkų konkurso diplomantu bei publikos prizo laimėtoju, taip pat tais pačiais metais laimėjo I vietą tarptautiniuose Andrea Postacchini bei G. Ph. Telemanno smuikininkų konkursuose.

Rokas yra gavęs ne vieną Kauno mero V. Matijošaičio garbės raštą, taip pat „Lietuvos Maximalistų“ stipendiją už pasiekimus muzikos srityje (2020, 2021, 2023) bei „VIVAT Future Multitalent“ paramos fondo Latvijoje stipendijas (2021, 2023). 2024 m. jaunasis smuikininkas dalyvavo LRT KLASIKOS organizuojamoje rezidencijoje, kurios metu radijo laidose buvo pristatytas Lietuvos publikai bei surengė solo rečitalį Sapiegų rūmuose, kuris buvo transliuojami tiesiogiai per LRT KLASIKĄ. 2025 m. smuikininkui buvo įteiktas „Jaunojo Kristoforo“ apdovanojimas.

Rokas ne kartą koncertavo solo su orkestru. Tarp įsimintiniausių pasirodymų - koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, kuriame 2024 m. jaunasis smuikininkas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru diriguojant Martynui Staškui atliko B. Dvariono koncertą smuikui ir orkestrui. 2025 m. su tuo pačiu orkestru, diriguojant Modestui Pitrėnui, Rokas atliko J. Sibeliaus koncertą. Jaunasis smuikininkas yra grojęs ir su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru bei šv. Kristoforo kameriniu orkestru.

Įkvėptas Roko interpretacijos, kompozitorius Giedrius Kuprevičius aranžavo savo kūrinį „Keturi keisti šokiai“ solo smuikui su pučiamųjų orkestru. 2022 m., po daugiau nei penkių dešimtmečių pertraukos, šie šokiai vėl suskambo koncertų salėse, Rokui atliekant solo partiją su pučiamųjų orkestru „Ąžuolynas“.

Savo muzikinius gebėjimus Rokas nuolat tobulina meistriškumo kursuose, yra dalyvavęs atvirose pamokose pas smuikininkus ir profesorius Pierre Amoyalį, Zakharą Broną, Andrėjų Baranovą, Christianą Altenburgerį, Philipą Draganovą, Džeraldą Bidvą, Martyną Švėgždą fon Bekker, Dalią Dėdinskaitę.

Rokas griežia SIMA (Swiss International Music Academy) perduotu Stefano Peterio Greinerio smuiku.

2026 m. vasario mėnesį Rokas laimėjo Grand Prix trijų turų X tarptautiniame A. Dombrovskio konkurse Rygoje.

Lietuvių pianistė Elzė Fedorcovaitė – daugiau nei trisdešimties tarptautinių konkursų laureatė ir kylanti atlikėja, kurios pasirodymai jungia techninį meistriškumą, išraiškingą gylį ir meninį universalumą. Ji koncertavo pagrindinėse Europos salėse, pasirodė su Lvivo, Šv. Kristoforo ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kameriniais orkestrais, taip pat su Kielcų (Lenkija) ir M. K. Čiurlionio simfoniniais orkestrais.

Elzės meninė veikla įvertinta aukščiausiais prizais daugelyje tarptautinių konkursų Italijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje – tiek kaip solistės, tiek kaip kamerinės muzikos atlikėjos. Kartu su malaiziečių smuikininku Yik Liang Soo ji įkūrė „Eunoia Duo“, kuris pelnė pripažinimą ne viename tarptautiniame konkurse. Nuo 2023 metų ji taip pat aktyviai koncertuoja su „Chiara Piano Trio“, kuriame groja kartu su Soo ir amerikiečių violončelininku Khalilu Johnsonu.

Jos kamerinės muzikos meistriškumas tobulintas dirbant su tokiais žymiais muzikais kaip Shunske Sato, Patricia Kopatchinskaja, Peter Brunt, Ellen Corver, Joseph Swensen ir Maya Iwabuchi. Kaip solistė pianistė ji glaudžiai bendradarbiavo su iškiliais atlikėjais Nikolajumi Luganskiu, Andrzejumi Jasińskiu, Dina Yoffe, Eugenu Indjicu, Mūza Rubackyte, Andriumi Žlabiu, Eriku T. Tawaststjerna ir kitais. Jos rečitaliai skambėjo Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Danijoje, Suomijoje ir Lietuvoje.

2020 metais Elzė baigė Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą Vilniuje, kur studijavo prof. Aleksandros Žvirblytės klasėje. 2024 m. ji su pagyrimu įgijo bakalauro laipsnį Škotijos karališkojoje konservatorijoje, kur mokėsi pas profesorius Fali Pavri ir Petrą Geniušą. Šiuo metu ji studijuoja magistrantūroje pas profesorių Paolo Giacometti Roberto Schumanno aukštojoje muzikos mokykloje Diuseldorfe.

Meno vadovas Mindaugas BAČKUS

KKO yra vienas dinamiškiausių profesionalių Lietuvos kamerinių orkestrų. Kruopščiai formuojamomis programomis ir uždegančiomis interpretacijomis KKO aktyviai siekia stimuliuoti ir šviesti savo auditoriją, pateikdamas plačią įvairių epochų muzikinių stilių ir žanrų paletę, uostamiestyje steigdamas naujas orkestro koncertų tradicijas.

Profesinis kolektyvo augimas ir skambesio kokybė nuo pat pradžių buvo gabių stygininkų rankose. Orkestro įkūrimą 1992 m. inicijavo altininkė Liuda Kuraitienė. Dar didesnį postūmį profesionalumo link kolektyvui suteikė 2009 m. jo meno vadovu tapęs violončelininkas Mindaugas Bačkus.

Vienas ryškiausių ir įvairiapusiškiausių savo kartos muzikų į darbą su orkestru žvelgia kaip į „gyvenimo būdą, santykio su muzika filosofiją, kūrybinę bendrystę“. Jo toliaregiškos idėjos įkvėpė kolektyvą pastebimiems pokyčiams.

Orkestras ypač didelį dėmesį skiria edukacinėms programoms, nes tai – dar vienas būdas skleisti meilę klasikinei muzikai, uždegti ja jaunąją muzikų ir klausytojų kartą. Su repertuaru plečiasi ir orkestro gastrolių geografija: ne sykį aplankyti daugelis Lietuvos festivalių, Vokietija, Lenkija, Ukraina, Latvija, Estija, Suomija, Italija, Šveicarija, Rusija ir kitos užsienio šalys. Pasirodyta festivaliuose „Gaida“ Lietuvoje, „Murten Classics“, „Montreux“, „Klangantrisch“.

Gailestingumo šventovės ansamblis (vad. Gabija Vaičiulienė) – vokalinė senosios sakralinės muzikos grupė, kurios pagrindinis tikslas – giedojimas katalikų liturgijoje Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje. Ansamblio nariai gilinasi į krikščioniškosios liturginės muzikos istoriją, rengia istoriškai pagrįstas liturginės muzikos programas, tokias kaip Vilniaus bernardinų liturginės muzikos rankraščio „Clavis Coelis“ (1760) rekonstrukcija ar LDK jėzuitų giesmių programą pagal Saliamono Mozerkos Slavočinskio (1624–1660) giesmyną „Giesmės, tikėjimui katalickam priderančios“ (1646) ir kt. Be vietos liturginės muzikos paveldo, ansamblis ne mažiau dėmesio skiria Vakarų Europos liturginės muzikos repertuarams, tarp jų grigališkajam choralui, Senajam Romos giedojimui, Notre Dame giedojimo mokyklai ir kt.

Ansamblio vadovė Gabija Vaičiulienė – Popiežiškojo sakralinės muzikos instituto Romoje (it. Pontificio Istituto di Musica Sacra) grigališkojo choralo bakalauro ir magistro absolventė, o ansamblio narys Laurynas Adamonis – viduramžių muzikologijos ir atlikimo bakalauro absolventas ir magistro studentas Montpellier universiteto Tarptautinio viduramžių muzikos centre (pranc. Université Paul-Valéry- Montpellier – Centre International de Musiques Médiévales CIMM).

Vyrų choras „Perkūnas" suburtas 1954 m. A. Čižo iniciatyva. Kolektyvui vadovavo žinomi Lietuvos chorvedžiai: B. Mačikėnas, S. Serbenta, J. Strazdas, A. Viesulas, P. Jurkonis. 

Nuo 1998 m. chorui dirigavo gerb. VDU Muzikos akademijos profesorius Romaldas Misiukevičius, o nuo 2013 m. tapo oficialiu Kauno kultūros centro kolektyvu. Per 27 metus R. Misiukevičius rūpestingai ir profesionaliai vadovavo kolektyvui, išlaikydamas aukštą meninį lygį ir užtikrino kolektyvo pirmosios kategorijos įvertinimą.

Nuo 2025 m. birželio mėn. chorui vadovauti ir tęsti R. Misiukevičiaus bei ankstesnių chorvedžių darbus pradėjo Gustas Kuskevičius.

Per 70 kūrybinės veiklos metų choras parengė nemažai koncertinių programų, dalyvavo visose Lietuvos dainų šventėse. Choras „Perkūnas" yra Europos vyrų chorų sąjungos narys („Male choirs (TTBB) Europe"), taip pat glaudžiai bendradarbiauja su analogiškais chorais iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, Vokietijos bei Šveicarijos.

„Perkūnas" puoselėja labai gražias tradicijas. Kiekvienais metais gieda mišiose, įvairiose Lietuvos bažnyčiose už mirusius choro vadovus, choristus ir jų šeimos narius. Kauno miesto savivaldybės kvietimu kelis kartus koncertavo Kauno sporto halėje – tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga.

Kiekvienais metais choras surengia daugiau kaip 20 koncertų – koncertuoja daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių, o taip pat ir užsienyje: Lenkijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Estijoje, Čekijoje.

Chorui diriguoja ir vadovauja Gustas Kuskevičius
Koncertmeisterė Goda Palskytė-Mineikienė

Klaipėdos miesto kultūros centro Žvejų Rūmų mišrus choras „Cantare“ nuo savo įkūrimo (vad. Vydmantas Ruzgys) 1990 m. skaičiuoja 36 veiklos metus. Šiuo metu jis yra vienas stipriausių mėgėjų chorų Lietuvoje.

Nuo 2000 metų chorui vadovavo prof. Artūras Dambrauskas. 2016 ir 2018 metais choras buvo apdovanotas aukščiausio – I laipsnio diplomu Tarptautiniame Stasio Šimkaus chorų konkurse Lietuvoje ir sidabro bei aukso diplomais tarptautiniams „Laurea Mundi Budapest“ chorų konkurse ir festivalyje Vengrijoje, bei „Musica Eterna Roma“ Italijoje. 2022 m. choras laimėjo I vietą festivalyje „Musica Orbis Prague“ Čekijoje. 2023 m. vykusiame Lietuvos chorų reitingavimo konkurse, choras užėmė antrąją vietą. 2023 metų pavasarį kolektyvas, vadovaujamas Ramūno Baršausko, Juozo Naujalio festivalyje ir konkurse pelnė geriausio choro ir dirigento apdovanojimą, o  Torunėje, Lenkijoje, vykusiame tarptautiniame chorų festivalyje ir konkurse “Per Musicam ad Astra” choras laimėjo I vietą ir Grand Prix. 2024 m. Tarptautiniuose Stasio Šimkaus ir Gdansko chorų konkurse chorui skirti I laipsnio diplomai.

2025 m. chorui „Cantare“ ir vadovui Ramūnui Baršauskui buvo skirtas „Aukso paukštės“ apdovanojimas  nominacijoje „Geriausias suaugusiųjų choras ir vadovas“.

Nuo 2023 metų liepos 1 d. chorui vadovauja Ramūnas Baršauskas. Choras „Cantare“ aktyviai dalyvauja šalies festivaliuose, Dainų šventėse, konkursuose, respublikiniuose TV projektuose ir šalies kultūros renginiuose. Tai Vakarų Lietuvoje gerai žinomas choras, kurio koncertų ir projektų repertuaras įvairus ir spalvingas – nuo sakralinės muzikos iki liaudies, modernių ir unikalių elektroninių kūrinių. Nors choro nariai yra įvairaus amžiaus ir profesinio išsilavinimo dainininkai mėgėjai, tai nėra kliūtis atlikti profesionalius ir sudėtingus muzikos kūrinius. Mėgavimasis dainavimu ir narių solidarumo dvasia motyvuoja ir veda chorą nuolatiniam tobulėjimui, judėjimui pirmyn ir dar geresniems ir unikalesniems pasirodymams.

„Ąžuoliukas“ – berniukų ir jaunuolių choras, kurį 1959 metais įsteigė Maestro Hermanas Perelšteinas. Šiandien „Ąžuoliukas“ – vienas geriausiai žinomų vardų Lietuvos muzikos pasaulyje. Tai unikalus kelių chorų – nuo mažylių iki vyrų – ir muzikos mokyklos derinys. Derlinga terpė, kurioje subrendo ne viena dešimtis garsių šalies muzikų.

Tačiau „Ąžuoliuke“ berniukai gauna kur kas daugiau nei vien muzikinio išsilavinimo pagrindus. Gal todėl daugelis šio kolektyvo narių „Ąžuoliuką“ nedvejodami vadina gyvenimo mokykla ir antraisiais namais. Tai erdve, kurioje vaikas visapusiškai subręsta savarankiškam gyvenimui.

Rimvydas Mitkus gimė 1989 m. gegužės 29 d. Krinčine (Pasvalio raj.). 2014 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantūrą, prof. V.Survilaitės vargonų klasę. Tobulinosi įvairiuose meistriškumo kursuose pas profesorius C.Bürkliną, T.Jellemą, A.Castaldo, B.Gfrererį, D.Tagliente, S.Tcherepanovą, U.Th.Wegele ir kt. 2010 m. pagal ERASMUS programą studijavo Paryžiaus konservatorijoje.2009 m. J.Naujalio vargonininkų konkurse R.Mitkus tapo II premijos ir specialaus “Muzikos informacijos centro” prizo laimėtoju, 2012 m. J.Naujalio konkurse jis pelnė I premiją, o 2014 m. tapo J.Žuko konkurso bažnyčių vargonininkams nugalėtoju. 2015 m. tarptautiniame M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurse R.Mitkus buvo įvertintas diplomu ir specialiuoju prizu už geriausią M.K.Čiurlionio kūrinių interpretaciją, pelnė Publikos simpatijų prizą, gavo padėkas nuo Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės bei Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus.R.Mitkus aktyviai koncertuoja su įvairiais chorais bei solistais Lietuvoje ir už jos ribų (Austrijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Italijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Olandijoje, Juodkalnijoje). Jis dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose “Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu”, “Juniores priores organorium Sejnensis”. Koncertinį repertuarą atlikėjas papildo ne tik vargonų klasikos kūriniais, bet ir savomis kūrinių transkripcijomis. 2011 m. R.Mitkus įrašė muziką DVD filmui “Senosios Pasvalio bažnyčių freskos”, 2013-aisiais Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonais įrašė K.Jenkinso Requiem kompaktinę plokštelę. 2013 m. kartu su multiinstrumentalistu Sauliumi Petreikiu jis parengė klasikinės bei savos kūrybos muzikos programą, kurioje skamba įvairių pasaulio šalių instrumentai ir vargonai. 2015 m. su S.Petreikiu ir orkestru “SP Orchestra” įrašė CD “Lowlands”, kur įgrojo vargonų partiją.Nuo 2010 m. R.Mitkus dirba Lietuvos edukologijos universiteto mišraus choro “Ave Vita” chormeisteriu ir koncertmeisteriu bei muzikos mokytoju ir neformalaus ugdymo vadovu Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre. Nuo 2013 m. dirba mokytoju Pasvalio vaikų muzikos mokykloje, vadovauja mokyklos jaunių chorui bei paties įkurtam Pasvalio mišriam chorui “Canticum novum”: su šiuo kolektyvu gavo aukščiausią LR Kultūros ministerijos ir Lietuvos liaudies kultūros centro įvertinimą mėgėjų kolektyvams - “Aukso paukštę” (2016). 2014 m. buvo įvertintas Pasvalio krašto premija už Pasvalio krašto kultūros kėlimą ir skleidimą, pastangas pagyvinti Pasvalio krašto kultūrinį gyvenimą, kultūros tradicijų plėtojimą bei Pasvalio krašto vardo garsinimą.R.Mitkus yra Lietuvos chorų sąjungos narys. Nuo 2015 m. - Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys.

Vytautas Miškinis (g. 1954) - choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius. Jo kūryba itin populiari ir Lietuvoje, ir užsienio šalyse. Kompozitorius sukūrė per 400 pasaulietinių ir apie 150 religinių kūrinių, per 100 dainų instrumentuočių įvairioms instrumentų sudėtims. Nemažą kūrybos dalį sudaro dainos vaikams - tam turėjo įtakos jo darbas su "Ąžuoliuko" choru. Kurdamas kompozitorius daug dėmesio skiria atlikėjo amžiui, su tuo susijusioms dainavimo galimybėms, specifikai ir šiuolaikinėms tendencijoms. Kompozicijose glaudus muzikos ir poetinio teksto ryšys. Religinė muzika dažniausiai grindžiama lotynišku tekstu. Kūrinių faktūra - melodinė-harmoninė, kartais įtraukiama polifonijos, aleatorikos ar sonoristikos elementų.

Kauno miesto simfoninis orkestras (KMSO) išaugo iš 1988 metais įkurto Kauno kamerinio orkestro, kuriam nuo 2000 m. vadovauja Algimantas Treikauskas. Orkestro vyriausis dirigentas Constantine Orbelian (JAV).

Prestižinių „Grammy“ muzikos apdovanojimų nominantas Kauno miesto simfoninis orkestras yra neatsiejama Kauno, Lietuvos ir viso Baltijos regiono kultūrinio gyvenimo dalis.
Orkestras ne kartą grojo Pažaislio muzikos festivalyje, Tarptautiniame jaunųjų muzikų, kompozitorių M. K. Čiurlionio ir E. Griego festivaliuose, tarptautiniame šiuolaikinės muzikos festivalyje „Iš arti“, klasikinės ir džiazo muzikos vasaros festivalyje„Marijampolė Music Park“ ir daugelyje kitų. Taip pat koncertavo tarptautiniuose „Fjord Cadenza“ (Norvegija), „Murten Classics“ (Šveicarija) bei „Settimana Mozartiana“ (Italija) muzikos festivaliuose.
Kauno miesto simfoninis orkestras koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet yra surengęs koncertines gastroles Latvijoje, Estijoje, Norvegijoje, Italijoje, Kroatijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Šveicarijoje bei kitose šalyse.
Orkestras ne kartą yra pasirodęs su Lietuvoje bei visame pasaulyje žinomais dirigentais, operos solistais bei instrumentinės muzikos atlikėjais, tarp kurių – dirigentai Mirga Gražinytė-Tyla, Giedrė Šlekytė, Adrija Čepaitė, maestro Juozas Domarkas, Modestas Pitrėnas, Martynas Staškus, Vytautas Lukočius, Vilmantas Kaliūnas, Martynas Staškaus, Modestas Barkauskas, Ričardas Šumila, bei dirigentai iš užsienio – David Gimenez, Rune Bergmann, Alain Pâris, Markus Huber, Kaspar Zehnder, Mārtiņš Ozoliņš, Neil Thomson, Franco Giacosa, Miran Vaupotić, June-Sung Park, solistai Dmitri Hvorostovsky, Lawrence Brownlee, Stephen Costello, John Osborn, José Carreras, Sarah Brightman, Asmik Grigorian, Veronika Dzhioeva, Elīna Garanča, Oksana Volkova, Stefano Secco, smuikininkai Alexander Markov, Pavel Berman, Laurens Weinhold, Domenico Nordio, Mario Hossen, Philipe Graffi, violončelininkai Aleksandr Kniazev, Davidas Geringas, Vytautas Sondeckis, akordeonistas Aydar Gaynullin, trimitininkai Romain Leleu, Vladislav Lavrik ir kt.
2025 m. orkestras šventė 20-ties metų veiklos sukaktį. Per tą laiką buvo įgyvendinta daugybė didelių ir reikšmingų projektų. Orkestro biografijoje taip pat gausu pasirodymų su pasaulinėmis legendinėmis populiariosios, roko ir džiazo muzikos grupėmis bei atlikėjais: „The Scorpions“,  „Electric Light Orchestra“, „Smokie“, Gregory Porter, Bonnie Tyler, Chris Norman, Robert Wells, Meggie Reilley.
Per praėjusius sezonus orkestras įgyvendino sėkmingus išskirtinius pasaulinius leidybinius projektus ir turėjo garbę koncertuoti su geriausiais pasaulio solistais kurie yra laukiami svečiai svarbiausiose pasaulio teatrų bei koncertų scenose, tokiose kaip – „Metropolitan Opera“ (Niujorke), „Royal Opera House“ (Londone), „La Scala Opera“ (Romoje), „Berlin Philharmonic“ (Berlyne) – baritonai Dmitri Hvorostovsky, Marco Caria, tenorai Lawrence Brownlee, Charles Castronovo, Stephen Costello, John Osborn, José Carreras, Stefano Secco, bosas Ildar Abdrazakov, sopranai Nadine Sierra, Ekaterina Siurina, Isabel Bayrakdarian, Oksana Dyka, Asmik Grigorian, Lynette Tapia, Barbara Frittoli, Veronika Dzhioeva, mecosopranai Elīna Garanča, Oksana Volkova ir tai tik keletas nuostabių atlikėjų, su kuriais pasirodė Kauno miesto simfoninis orkestras.
Orkestro diskografiją sudaro daugiau nei trys dešimtys kompaktinių plokštelių, kurios išleistos bendradarbiaujant su legendine klasikinių įrašų kompanija „Delos“.
Įrašai sulaukė didžiulio kritikų bei publikos pripažinimo. Kompkatinės plokštelės ne kartą buvo paskelbtos geriausiomis pasaulyje ir net tris kartus nominuotos prestižiniams „Grammy“, taip pat Tarptautiniams klasikinės muzikos apdovanojimams (ICMA).
Praėję keleri metai orkestrui buvo neįtikėtinai sėkmingi, kūrybingi bei pilni pasaulinių įvertinimų.
Kauno miesto simfoninis orkestras įgyvendino didelio žiūrovų susidomėjimo ir atgarsių visame pasaulyje sulaukusius projektus – operos primadonos Renée Fleming koncertą Žalgirio arenoje, pasaulinę kompozitorės Leros Auerbach simfonijos, skirtos Čijunei Sugiharai, premjerą, bendradarbiaujant su didžiausiu Europoje kultūros ir meno kanalu „ARTE“, šventinių koncertų filmavimą Kauno arkikatedroje bazilikoje. 2023 metais vykusiame specialiame šventiniame koncerte kartu su orkestru ir Kauno valstybiniu choru pasirodė latvių operos primadona Kristine Opolais bei Europos teatrų scenose žibantis armėnų tenoras Liparit Avetisyan. Gausiam atlikėjų būriui dirigavo maestro Constantinas Orbelianas. 2025 m. orkestras taip pat dalyvavo šiame neįtikėtino grožio projekte. Koncerte pasirodė ne kartą geriausia operos soliste pasaulyje pripažinta sopranas Asmik Grigorian, tarptautinio žinomumo sulaukęs ukrainiečių tenoras Dmytro Popov, violončelės virtuoze vadinama Kristina Reiko Cooper bei Kauno valstybinis choras. Dirigavo maestro Constantinas Orbelianas. Šių koncertų įrašai transliuojami „ARTE“ kanalu daugiamilijoninei Europos bei viso pasaulio auditorijai, specialioje šventinių koncertų programoje, į kurią atrenkami garsiausi atlikėjai bei įspūdingiausi projektai.
Kolektyvas, vadovaujamas Algimanto Treikausko, 2022 m. buvo įvertintas „Auksinio disko“ apdovanojimu už aukštą meninį lygį ir intensyvią koncertinę veiklą.

Choras yra parengęs daugiau nei 250 pasaulinės klasikos lobynui priklausančių didelės apimties vokalinių instrumentinių kūrinių nuo viduramžių iki moderniosios muzikos: oratorijų, kantatų, mišių, pasijų, koncertinių ir sceninių operų versijų. Iš pat pradžių sėkmingai pasirodęs mūsų šalyje, kolektyvas ne kartą koncertavo buvusioje SSRS: prestižinėse Maskvos ir Sankt Peterburgo salėse, festivaliuose „Rusų žiema“, „Maskvos žvaigždės“, pasirodė beveik visų respublikų sostinėse, o netrukus pelnė ir tarptautinį pripažinimą.

Vakarų šalyse jis išgarsėjo 1984 m. Paryžiuje atlikęs M. Theodorakio „Pavasario“ simfoniją Nr. 7; vėliau, diriguojant Herbertui Kegeliui (1920–1990), šį kūrinį atliko ir įrašė Berlyno „Schauspielhaus“ koncertų salėje.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir atsivėrus keliams į Vakarus, o ypač Kauno chorui pradėjus bendradarbiauti su XX a. muzikos legenda – smuikininku ir dirigentu lordu Yehudi Menuhinu (1916–1999), koncertinė veikla tapo itin aktyvi, turininga. 1992 m. choras dalyvavo Amerikos atradimo 500-osioms metinėms skirtame festivalyje „Senieji ir naujieji keliai į Indiją“ Ispanijoje; koncertiniai ir teatralizuoti G. F. Händelio oratorijos „Mesijas“ pastatymai diriguojant Y. Menuhinui parodyti Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Egipte, Rusijoje, koncertuota Buenos Airėse (Argentina), Santjage (Čilė). Daug Europos laikraščių apie Kauno valstybinį chorą tuomet rašė kaip apie didžiausią metų muzikinį atradimą. Choras tapo visoje Europoje žinomu dainininkų kolektyvu.

Nuo pat pirmųjų Nepriklausomybės metų kauniečiai pradėjo bendradarbiauti su vokiečių pianistu ir dirigentu Justusu Frantzu. Pirmieji bendri pasirodymai vyko 1992-ųjų vasarą Vilniuje ir Šlėzvigo-Holšteino festivalyje Vokietijoje, 1995–1997 m. koncertuota naujametiniuose muzikos festivaliuose Maspalomase (Kanarų salos). 1996 m. J. Frantzo iniciatyva choras gastroliavo  Vidurio ir Rytų Europos šalyse. G. Mahlerio II simfoniją išgirdo Varšuvos, Budapešto, Bratislavos, Prahos ir Maskvos muzikos gerbėjai.

Prasminga kūrybinė draugystė siejo Kauno valstybinį chorą ir violončelininką bei dirigentą Mstislavą Rostropovičių (1927–2007). Choro meistriškumą ir profesionalumą maestro vertino labai palankiai, priskyrė jį geriausiems pasaulio kolektyvams, su kuriais jam yra tekę dirbti. Bendradarbiavimas prasidėjo 1998 m. Kelne (Vokietija), čia buvo atlikta S. Gubaidulinos kantata „Saulės giesmė“ mušamiesiems, chorui ir violončelei. Po to choras pakviestas į Prancūzijos miestą Evianą su Leipcigo Radijo orkestru atlikti L. van Beethoveno IX simfoniją. Su M. Rostropovičiumi kauniečiai koncertavo Gštade (Šveicarija), jam diriguojant skambėjo ir C. Orffo kantata „Carmina Burana“. 2001 m. sausio 8 d. pristatant Lietuvos kultūrą Paryžiuje, Eliziejaus laukų teatre (Théâtre des Champs Elysées) choras atliko Beethoveno IX simfoniją.

Amžių sandūroje užsimezgė Kauno valstybinio choro pažintis su lenkų kompozitoriumi Krzysztofu Pendereckiu: 1999 m. rugsėjo 17 d. Varšuvoje choras atliko jo „Te Deum“, 2001 m. Sankt Peterburge, festivalyje „Baltosios naktys“, diriguojant pačiam autoriui, – oratoriją „Septyneri Jeruzalės vartai“, 2003-iųjų vasarą Švabijos Gmiundo bažnytinės muzikos festivalyje Vokietijoje – „Passio Secundum Lucam“.

Nuo 1989 m. Kauno valstybinis choras nuolat kviečiamas dalyvauti muzikos festivaliuose „Bordo pavasaris“, „Viduržemio jūros pakrantė“ (Prancūzija) Šlėzvigo-Holšteino (Vokietija), Turku (Suomija), taip pat vykstančiuose Vidurio Europos šalyse. Prancūzijos publika choro pasirodymais gėrėjosi Paryžiaus „Pleyel“ koncertų salėje ir Dievo Motinos katedroje, Italijos – Romos Šv. Cecilijos muzikos akademijoje. Kolektyvas puikiai pasirodė Buenos Airių „Colón“, Santjago, Genujos, Bolonijos, Kairo, Varšuvos operos teatruose; ne kartą koncertavo su simfoniniais orkestrais: Londono BBC, Bordo Akvitanijos Nacionaliniu, Leipcigo „Gewandhaus“, Maskvos ir Sankt Peterburgo filharmonijų ir kt., dainavo su Irina Archipova (1925–2010), Sergejumi Larinu (1956–2008), Dmitrijumi Chvorostovskiu (1969-2017), Montserrat Caballé, Violeta Urmana ir kitais solistais. Kauno valstybiniam chorui yra dirigavę Dmitrijus Kitajenko, Cyrilas Diederichas, Yanas Pascalis Tortelier, Johnas Axelrodas, Vladimiras Spivakovas, Valerijus Gergijevas ir kitos įžymybės.

2003 m. sausio 12 d. Berlyno koncertų salėje „Am Gendarmenmarkt“ Kauno valstybinis choras kartu su „Tautų filharmonijos“ simfoniniu orkestru ir dirigentu J. Frantzu dalyvavo iškilmingame koncerte minint UNESCO nutarimą įtraukti L. van Beethoveno Simfonijos Nr. 9 rankraštį į Pasaulio dokumentų paveldo katalogą „Memory of the World“. Tais pačiais metais choristai buvo pakviesti dainuoti Romos koncertų salės  „Auditorium Parco della Musica“ atidaryme, kur drauge su kitais užsienio muzikais ir „Academia Nazionale di Santa Cecilia“ simfoniniu orkestru, diriguojant Myung-Whun Chungui, atliko G. Mahlerio VIII simfoniją.

Kauno valstybinis choras pagerbia į Lietuvą atvykstančius aukštus svečius: 1993 m. apaštališkojo vizito metu jo klausėsi popiežius Jonas Paulius II, 2008 m. Trakuose koncertuota Nyderlandų karalienei Beatričei, 2009 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atidarymo iškilmėse choro muzika skambėjo Europos valstybių monarchams ir vadovams. Choras nuolat dalyvauja Lietuvos valstybinėms šventėms bei svarbioms progoms paminėti skirtuose renginiuose, kuriuos tiesiogiai transliuoja Lietuvos Nacionalinis radijas ir televizija. Be jo šiandien neįsivaizduojami ir itin  reikšmingi mūsų šalies - Pažaislio muzikos, Vilniaus - festivaliai.

Ieva Barbora Juozapaitytė-Varnienė – lietuvių sopranas, išsiskirianti spinduliuojančiu sceniniu žavesiu, šiltu vokalu ir įtaigiu emociniu išraiškingumu. Baigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademiją bei Suomijos Sibelius akademiją, ji atliko platų operinių vaidmenų spektrą – nuo Violetos (Traviata) iki Muzetos (Bohema).. Jos pasirodymai puošė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Kauno valstybinio muzikinio teatro, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro, Vilnius City Opera scenas, taip pat tarptautinius teatrus, tokius kaip Čikagos lietuvių opera. Ieva Barbora taip pat dažnai kviečiama dalyvauti simfoniniuose koncertuose ir televizijos projektuose, kur žiūrovus žavi nuoširdumu, artistiškumu ir natūraliu žavesiu. Tarptautinių apdovanojimų dalyvė, vokalinio meno magistrė Ieva Barbora toliau nuosekliai tobulina savo meistriškumą bendradarbiaudama su žymiais dirigentais, režisieriais ir meistriškumo kursų dėstytojais.

Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, Vytauto Didžiojo universiteto muzikos akademijos dainavimo katedros lektorė, tarptautinių konkursų laureatė.
2014 m. Gabrielė baigė Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją, 2020 m. įgijo VDU muzikos akademijos sceninių žanrų dainavimo magistro laipsnį.

Šiuo metu dirba ir kuria vaidmenis Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre ir Panevežio muzikiniame teatre. Aktyviai koncertuoja Lietuvoje bei užsienyje.

Gabrielė apdovanota trimis Lietuvos respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės padėkos raštais „Už laimėjimus tarptautiniuose konkursuose”.

Egidijus Bavikinas – talentingas Lietuvos tenoras, operos ir operetės solistas, aktyviai dalyvaujantis muzikiniame gyvenime. 

Bene daugiausia naujų simfoninių lietuvių autorių kūrinių į gyvenimą paleidžiantis ROBERTAS ŠERVENIKAS Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) antrojo dirigento pareigas eina nuo 2000 metų, o nuo 2021 m. yra Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyr. dirigentas.

Už aktyvią ir įvairialypę kūrybinę raišką, įtaigias ir brandžias ne tik klasikos, bet ir šiuolaikinės muzikos interpretacijas bei lietuviškos muzikos sklaidą vertinamas dirigentas nuolat kviečiamas diriguoti svarbiuose šiuolaikinės muzikos festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje.

2024–2025 m. sezonas R. Šervenikui turtingas svarbių įvykių – tai koncertai su Tokijo filharmonijos orkestru, debiutas Nacionalinėje Bordo operoje Prancūzijoje, spektakliai Barselonos Licėjaus teatre, su Kauno valstybiniu choru atliktos monumentalios G. Mahlerio simfonijos Nr. 2 ir Nr. 8, G. Verdi „Requiem“, B. Britteno „Karo requiem“, L. Boulanger „Du fond de l’abîme“ („Iš bedugnės gelmių“, pagal psalmę Nr. 130), įrašyta O. Narbutaitės oratorija „Centones meae urbi“, įvyko choro gastrolės su Londono simfoniniu orkestru, maestro buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Tarptautinei R. Šerveniko karjerai pradžią davė pažintis su žymiuoju violončelininku ir dirigentu Mstislavu Rostropovičiumi, kai 1997-aisiais Eviano festivalyje tapo jo asistentu. 2008–2018 m. R. Šervenikas ėjo muzikos vadovo pareigas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, 2016 m. buvo apdovanotas Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Nuo 2008 m. R. Šervenikas yra laukiamas svečias Bavarijos valstybiniame operos teatre Miunchene, 2019 m. debiutavo Oslo operos teatre, 2020 m. – Ciuricho operos teatre. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dirigavimo katedros profesorius koncertavo beveik visose Europos šalyse ir kituose žemynuose, bendradarbiavo su žymiausiais pasaulio solistais.