Kauno valstybinis choras profesionalią meninę veiklą pradėjo 1969 m. spalio 23-iąją. Nuo pirmųjų dienų jam vadovavo Lietuvos nacionalinės premijos laureatas prof. Petras Bingelis. 2020 m. gruodžio mėnesį netekome ilgamečio kolektyvo vadovo.
Choras yra parengęs daugiau nei 250 pasaulinės klasikos lobynui priklausančių didelės apimties vokalinių instrumentinių kūrinių nuo viduramžių iki moderniosios muzikos: oratorijų, kantatų, mišių, pasijų, koncertinių ir sceninių operų versijų. Iš pat pradžių sėkmingai pasirodęs mūsų šalyje, kolektyvas ne kartą koncertavo buvusioje SSRS: prestižinėse Maskvos ir Sankt Peterburgo salėse, festivaliuose „Rusų žiema“, „Maskvos žvaigždės“, pasirodė beveik visų respublikų sostinėse, o netrukus pelnė ir tarptautinį pripažinimą.
Vakarų šalyse jis išgarsėjo 1984 m. Paryžiuje atlikęs M. Theodorakio „Pavasario“ simfoniją Nr. 7; vėliau, diriguojant Herbertui Kegeliui (1920–1990), šį kūrinį atliko ir įrašė Berlyno „Schauspielhaus“ koncertų salėje.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir atsivėrus keliams į Vakarus, o ypač Kauno chorui pradėjus bendradarbiauti su XX a. muzikos legenda – smuikininku ir dirigentu lordu Yehudi Menuhinu (1916–1999), koncertinė veikla tapo itin aktyvi, turininga. 1992 m. choras dalyvavo Amerikos atradimo 500-osioms metinėms skirtame festivalyje „Senieji ir naujieji keliai į Indiją“ Ispanijoje; koncertiniai ir teatralizuoti G. F. Händelio oratorijos „Mesijas“ pastatymai diriguojant Y. Menuhinui parodyti Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Egipte, Rusijoje, koncertuota Buenos Airėse (Argentina), Santjage (Čilė). Daug Europos laikraščių apie Kauno valstybinį chorą tuomet rašė kaip apie didžiausią metų muzikinį atradimą. Choras tapo visoje Europoje žinomu dainininkų kolektyvu.
Nuo pat pirmųjų Nepriklausomybės metų kauniečiai pradėjo bendradarbiauti su vokiečių pianistu ir dirigentu Justusu Frantzu. Pirmieji bendri pasirodymai vyko 1992-ųjų vasarą Vilniuje ir Šlėzvigo-Holšteino festivalyje Vokietijoje, 1995–1997 m. koncertuota naujametiniuose muzikos festivaliuose Maspalomase (Kanarų salos). 1996 m. J. Frantzo iniciatyva choras gastroliavo Vidurio ir Rytų Europos šalyse. G. Mahlerio II simfoniją išgirdo Varšuvos, Budapešto, Bratislavos, Prahos ir Maskvos muzikos gerbėjai.
Prasminga kūrybinė draugystė siejo Kauno valstybinį chorą ir violončelininką bei dirigentą Mstislavą Rostropovičių (1927–2007). Choro meistriškumą ir profesionalumą maestro vertino labai palankiai, priskyrė jį geriausiems pasaulio kolektyvams, su kuriais jam yra tekę dirbti. Bendradarbiavimas prasidėjo 1998 m. Kelne (Vokietija), čia buvo atlikta S. Gubaidulinos kantata „Saulės giesmė“ mušamiesiems, chorui ir violončelei. Po to choras pakviestas į Prancūzijos miestą Evianą su Leipcigo Radijo orkestru atlikti L. van Beethoveno IX simfoniją. Su M. Rostropovičiumi kauniečiai koncertavo Gštade (Šveicarija), jam diriguojant skambėjo ir C. Orffo kantata „Carmina Burana“. 2001 m. sausio 8 d. pristatant Lietuvos kultūrą Paryžiuje, Eliziejaus laukų teatre (Théâtre des Champs Elysées) choras atliko Beethoveno IX simfoniją.
Amžių sandūroje užsimezgė Kauno valstybinio choro pažintis su lenkų kompozitoriumi Krzysztofu Pendereckiu: 1999 m. rugsėjo 17 d. Varšuvoje choras atliko jo „Te Deum“, 2001 m. Sankt Peterburge, festivalyje „Baltosios naktys“, diriguojant pačiam autoriui, – oratoriją „Septyneri Jeruzalės vartai“, 2003-iųjų vasarą Švabijos Gmiundo bažnytinės muzikos festivalyje Vokietijoje – „Passio Secundum Lucam“.
Nuo 1989 m. Kauno valstybinis choras nuolat kviečiamas dalyvauti muzikos festivaliuose „Bordo pavasaris“, „Viduržemio jūros pakrantė“ (Prancūzija) Šlėzvigo-Holšteino (Vokietija), Turku (Suomija), taip pat vykstančiuose Vidurio Europos šalyse. Prancūzijos publika choro pasirodymais gėrėjosi Paryžiaus „Pleyel“ koncertų salėje ir Dievo Motinos katedroje, Italijos – Romos Šv. Cecilijos muzikos akademijoje. Kolektyvas puikiai pasirodė Buenos Airių „Colón“, Santjago, Genujos, Bolonijos, Kairo, Varšuvos operos teatruose; ne kartą koncertavo su simfoniniais orkestrais: Londono BBC, Bordo Akvitanijos Nacionaliniu, Leipcigo „Gewandhaus“, Maskvos ir Sankt Peterburgo filharmonijų ir kt., dainavo su Irina Archipova (1925–2010), Sergejumi Larinu (1956–2008), Dmitrijumi Chvorostovskiu (1969-2017), Montserrat Caballé, Violeta Urmana ir kitais solistais. Kauno valstybiniam chorui yra dirigavę Dmitrijus Kitajenko, Cyrilas Diederichas, Yanas Pascalis Tortelier, Johnas Axelrodas, Vladimiras Spivakovas, Valerijus Gergijevas ir kitos įžymybės.
2003 m. sausio 12 d. Berlyno koncertų salėje „Am Gendarmenmarkt“ Kauno valstybinis choras kartu su „Tautų filharmonijos“ simfoniniu orkestru ir dirigentu J. Frantzu dalyvavo iškilmingame koncerte minint UNESCO nutarimą įtraukti L. van Beethoveno Simfonijos Nr. 9 rankraštį į Pasaulio dokumentų paveldo katalogą „Memory of the World“. Tais pačiais metais choristai buvo pakviesti dainuoti Romos koncertų salės „Auditorium Parco della Musica“ atidaryme, kur drauge su kitais užsienio muzikais ir „Academia Nazionale di Santa Cecilia“ simfoniniu orkestru, diriguojant Myung-Whun Chungui, atliko G. Mahlerio VIII simfoniją.
Kauno valstybinis choras surengė daugiau kaip 3000 pasirodymų Lietuvoje ir svetur. Berlyno stadione jo atliekamos C. Orffo kantatos „Carmina Burana“ klausėsi per 75 tūkstančius žmonių; G. F. Händelio oratoriją „Mesijas“ choras yra atlikęs daugiau nei 80 kartų.
Lietuvos koncertų salėse Kauno valstybinis choras žinomas kaip užsienio ir lietuvių kompozitorių kūrinių premjerų atlikėjas. Su žymiausiais Lietuvos dirigentais – Jonu Aleksa (1939–2005), Sauliumi Sondeckiu (1928-2016), Juozu Domarku, Gintaru Rinkevičiumi, Robertu Šerveniku ir jų vadovaujamais Lietuvos Nacionaliniu, Valstybiniu, Operos ir baleto teatro simfoniniais bei Kameriniu orkestrais parengė daugiau kaip 250 premjerų. Pirmąsyk Lietuvos publikai buvo pristatyti Gustavo Mahlerio, Carlo Orffo, Sofijos Gubaidulinos, Alfredo Schnittkes, Arnoldo Schönbergo, Dmitrijaus Šostakovičiaus, Pēterio Vasko, Jacqueso Loussiero kūriniai.
Kauno valstybinis choras pagerbia į Lietuvą atvykstančius aukštus svečius: 1993 m. apaštališkojo vizito metu jo klausėsi popiežius Jonas Paulius II, 2008 m. Trakuose koncertuota Nyderlandų karalienei Beatričei, 2009 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atidarymo iškilmėse choro muzika skambėjo Europos valstybių monarchams ir vadovams. Choras nuolat dalyvauja Lietuvos valstybinėms šventėms bei svarbioms progoms paminėti skirtuose renginiuose, kuriuos tiesiogiai transliuoja Lietuvos Nacionalinis radijas ir televizija. Be jo šiandien neįsivaizduojami ir itin reikšmingi mūsų šalies - Pažaislio muzikos, Vilniaus - festivaliai.
Tarp svarbesnių choro įrašų – kompaktinės plokštelės su Y. Menuhinu (G. F. Händelio „Mesijas“, J. Haydno „Pasaulio sukūrimas“, L. van Beethoveno Simfonija Nr. 9, F. Schuberto Mišios As-dur ir C-dur), su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir G. Rinkevičiumi įrašyta G. Mahlerio Simfonija Nr. 2, „Prisikėlimo“, W. A. Mozarto, G. Verdi operos. Ypatingą vietą diskografijoje užima lietuvių kompozitorių M. K. Čiurlionio, J. Naujalio, Č. Sasnausko, B. Dvariono, J. Juzeliūno, B. Kutavičiaus chorinės muzikos kūriniai.
Pastarieji metai chorui buvo kupini intensyvios kūrybinės veiklos. 2019-aisiais KVCH dalyvvo 35-ajame tarptautiniame Kanarų salų muzikos festivalyje. Atliktas G. Verdi „Requiem“. Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos Didžiojoje salėje koncertuota su Asmik Grigorian ir Pavelu Petrovu, J. Svetlanovo simfoniniu orkestru. Jerevane skambėjo W. A. Mozarto „Requiem“. Lenkijoje S. Moniuszkos 200-ųjų metinių proga atliktos „Aušros vartų litanijos“. Daug dirbta su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru – parodyta P. Čaikovskio „Pikų dama“, parengta M. Tippeto „Mūsų laikų vaiko“ premjera. Su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru paminėtas jubiliejus – atlikta C.Orffo „Carmina burana“. J. Naujalio metams surengtas koncertų ciklas Lietuvos klausytojams.
2020 metai pažymėti COVID pandemijos ženklu. Karantinas gerokai sutrumpino koncertinį sezoną. Tačiau kaip visada vasarą vyko dauguma jubiliejinio XXV Pažaislio muzikos festivalio koncertų. Sėkmingai pradėtas rudens sezonas buvo nutrauktas. Gruodžio mėnesį Kauno valstybinis choras neteko 51 kūrybos sezoną kolektyvui vadovavusio Petro Bingelio.
2021 metų kovą choro vadovu ir vyriausiuoju dirigentu tapo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas profesorius Robertas Šervenikas.
2022 metai buvo itin intensyvūs. Choras parengė 12 stambios formos kūrinių premjerų. Gegužės mėnesį kartu su orkestru Casco Phill koncertavo Belgijoje ir Olandijoje. Mecheleno katedroje, Antverpeno Handelsbureau ir Roterdamo De Dollen salėje skambėjo F. Neyricko „Artikel 1“ ir L. van Beethoveno 9-oji simfonija.
2023 metai buvo gausūs gastrolių užsienyje: liepos mėnesį koncertuota Liublijanos šv. Jokūbo bažnyčioje, pristatyta a capella lietuviškų kūrinių programa, rugsėjį Las Palmas de Canaria atliktas G. Verdi „Requiem“, spalį dalyvauta Lomžos festivalyje „Sacrum et musica“.
2024-aisiais įsiminė G. Mahlerio 2-oji simfonija Gran Kanarijoje ir Tenerifėje. Rugpjūtį su Londono simfoniniu orkestru Varšuvoje, Liublianoje, Gstaade ir La Cote-Saint-Andre moterų grupė atliko G. Holsto „Planets. Neptune“. Lapkritį Berlyno Konzerthaus choras atliko L. Auerbach „Vessels of light“.
2025-uosius pradėjome ARTE TV šventiniu koncertu Kauno arkikatedroje su KMSO, A. Grigorian, V. Popovu ir vioilončeliste K. Reiko, diriguojant K. Orbelianui. Dainavome su A.Bocelli Rygos arenoje, turėjome du įspūdingus B. Britteno „Karo requiem“ koncertus Liublianoje, Cankarjev dom scenoje kartu su Slovėnijos simfoniniu orkestru, diriduojant Ch. Dutoit.
Be Kauno valstybinio choro neįsivaizduojamos Kauno ir Lietuvos Dainų šventės, taip pat Pažaislio, Tytuvėnų, M. Oginskio festivaliai.
Choras nuolat atsinaujina, ateina jauni balsai, repertuarą nuolat papildo nauji Lietuvos ir užsienio kompozitorių kūriniai.