Dalyviai

ŠIAULIŲ VALSTYBINIS KAMERINIS CHORAS „POLIFONIJA“ (Lietuva)

Meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Linas Balandis

1974 m. chorvedžiai Danutė ir Sigitas Vaičiulioniai subūrė Senosios muzikos ansamblį, tuomečio Šiaulių pedagoginio instituto aktų salėje gruodžio 31 d. atlikusį pirmąjį savo koncertą, kuriame skambėjo renesanso ir baroko epochos muzikos kūriniai. Taip užgimė ne tik naujas muzikos kolektyvas, bet ir tradicija Naujųjų metų išvakarėse kviesti šiauliečius su muzika palydėti senuosius metus.

Vėliau ansamblio veikla plėtėsi, koncertų daugėjo, ir jau po penkerių metų ūgtelėjusiam kolektyvui buvo suteiktas choro „Polifonija“ vardas ir Liaudies kolektyvo statusas.

Choro atlikimo kultūra, repertuaras ir koncertų gausa „Polifoniją“ vedė link naujų kūrybinių pasiekimų. 1986 m. choras išauga paaugliškus mėgėjų marškinėlius ir tampa profesionaliu kolektyvu – Lietuvos valstybinės filharmonijos Šiaulių kameriniu mišriuoju choru.

1998 m. choras atsiskiria nuo Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir tampa brandžiu Šiaulių valstybiniu kameriniu choru „Polifonija“. Nuo to laiko choro statusas nesikeičia, keičiasi tik repertuaras, „Polifonijos“ tradicija tapusius renesanso ir baroko epochos kūriniais paremtą repertuarą papildant įvairių epochų ir šalių kompozitorių kūriniais, didelį dėmesį skiriant lietuviškos chorinės muzikos sklaidai Lietuvoje ir pasaulyje.

Choras „Polifonija“ nuolat koncertuoja įvairiose pasaulio šalyse, diriguojant puikiems šalies ir užsienio dirigentams, tokiems kaip Saulius Sondeckis, Juozas Domarkas, Gintaras Rinkevičius, Vytautas Miškinis, Vaclovas Augustinas, Modestas Pitrėnas, Robertas Šervenikas, Karmina Šilec (Slovėnija), Georg Mais (Vokietija), Mats Nilsson Sindenius (Švedija), Magnus Wassenius (Švedija), Ingo Ernst Reihl (Vokietija), Anthony Trecek-King (USA), Richard Bjella (USA), Dante Anzolini (Italija), Ferdinando Sulla (Italija), Gary Graden (Švedija), Agnieszka Franków-Żelazny (Lenkija) ir kt. Koncertinių kelionių biografijoje – Italija, Brazilija, Argentina, Vokietija, Austrija, Rusija, Švedija, Ukraina, Lenkija, Čekija, Bulgarija, Prancūzija, Latvija, Estija.

Choras yra koncertavęs su Lietuvos kameriniu orkestru, Klaipėdos kameriniu orkestru, Šv. Kristoforo orkestru, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestru, Lietuvos nacionaliniu ir Lietuvos valstybiniu simfoniniais orkestrais, orkestru Hamburger Camerata, Lvovo (Ukraina) filharmonijos ir kitais styginių bei pučiamųjų orkestrais iš įvairių šalių.

Kiekvienais metais choras dalyvauja įvairiuose muzikos festivaliuose Lietuvoje bei užsienyje, taip skleisdamas lietuviškos chorinės muzikos žavesį.

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ŠV. KRISTOFORO KAMERINIS ORKESTRAS (Lietuva)

Meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Modestas Barkauskas

Garbės dirigentas Donatas Katkus

Vilniaus miesto savivaldybės šv. Kristoforo kamerinis orkestras – kolektyvas, garsėjantis universalumu, profesionalumu, menine vaizduote. Orkestras – laukiamas svečias ne tik Lietuvos ir užsienio šalių prestižinėse koncertų salėse, kaip Paryžiaus Théâtre des Champs-Élysées, Reikjaviko Harpa, Stokholmo Berwaldhallen, UNESCO būstinė Paryžiuje, Varšuvos Karalių rūmai, Sankt Peterburgo M. Glinkos salė, Maskvos P. Čaikovskio konservatorija, bet ir estrados scenose ar net smėlio karjeruose…

Orkestras susibūrė 1994 metais prof. Donato Katkaus iniciatyva – ja meno vadovas ir dirigentas norėjo įgyvendinti idėją įkurti barokinį orkestrą. Šios epochos muzikos atlikimui patirties Lietuvoje tuomet būta mažai – interpretuojant ją buvo remiamasi rusų romantinės mokyklos principais. Į pirmąsias orkestro repeticijas susirinkę talentingi jauni Vilniaus muzikai iš įvairių Vilniaus orkestrų pirmuosius koncertus surengė jau tų pačių metų vasario mėnesį. 1995 m. kolektyvas pasivadino šv. Kristoforo – Vilniaus ir keliautojų globėjo – vardu; orkestrą Vilniaus arkikatedroje palaimino monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas. Pradėjęs griežti italų A. Corelli, A. Vivaldi, T. Albinoni ir kitų baroko kompozitorių muziką, orkestras ėmėsi interpretuoti ir šiuolaikinių lietuvių kompozitorių muziką. 1995 m. orkestras parengė didžiulį B. Kutavičiaus ciklą „Jeruzalės vartai“, o kitų metų savo pirmosiose gastrolėse į Lenkiją festivalyje Wratislavia Cantans šalia Vivaldi „Gloria“ atliko ne tik šį Kutavičiaus ciklą, bet ir O. Balakausko „Requiem in memoriam Stasys Lozoraitis“ premjerą. Koncerto klausęsis K. Pendereckis tąkart puikiai įvertino ne tik lietuvių muziką, bet ir jauno orkestro meistriškumą. Pagyrimų kolektyvas susilaukė ir iš amerikiečio dirigento D. Russello Daviso, kuris pirmaisiais orkestro gyvavimo metais orkestrui dirigavo koncerte Vilniuje. Netrukus Šv. Kristoforo kameirinis orkestras gavo užsakymą įrašyti tris kompaktines plokšteles JAV garso įrašų kompanijoje Fleur de Son. Taip diriguojant Izraelio ir JAV dirigentui Arie Lipsky orkestras įrašė visas F. Schuberto uvertiūras, šiuolaikinio kompozitoriaus R. Sierra kompozicijas ir M. Brucho koncertus, kuriuos griežė Kanados smuikininkas Jacques Israelievitch (pastarojoje plokštelėje girdime ir paskutinį orkestro vadovo D. Katkaus kaip altininko solisto įrašą).

Daugelis pažymi, kad iš kitų Lietuvos kolektyvų Šv. Kristoforo kamerinis orkestras išsiskiria ypatingu stilistiniu universalumu. Pelnęs „barokinio orkestro“ bei retų partitūrų gaivintojo reputaciją, orkestras, anot muzikologų, yra ir „puiki bazė visiems lietuvių kompozitorių sumanymams“. Šiandien jo repertuare – daugiau kaip trisdešimties Lietuvos autorių opusai: nuo senosios muzikos iki Lietuvos muzikos akademijos studentų darbų. Orkestras yra atlikęs beveik visus F. Bajoro, B. Kutavičiaus, O. Balakausko kūrinius styginiams. Ne mažiau dėmesio šiandien jis skiria ir šiuolaikinei užsienio kompozitorių muzikai – P. Vasko, E.-S. Tüüro, J. McCabe’o, Shin, A. Ruoffo, R. Sierros ir kitų kompozitorių kūriniams.

Nuo pat pirmųjų orkestro gyvavimo dienų ypač intensyviai dirbantis Šv. Kristoforo kamerinis orkestras yra pelnęs platų pripažinimą ir Lietuvoje, ir užsienyje. Kolektyvas sėkmingai atstovauja Lietuvai tarptautiniuose renginiuose, kaip festivaliuose Strefa Ciszy, Ogrody Muzyczne, Probaltica ir Wratislavia Cantans (Lenkija), Tubin (Suomija), Pärnu (Estija), Europäisches Musikfest Münsterland, Kaskados, Mystik und Maschine, Berlin Jazz, Hermann Hesse (Vokietija), Berlioz (Prancūzija), Reykholt (Islandija) ir kt.

Orkestras nuolat bendradarbiauja su žinomais Lietuvos ir užsienio kolektyvais bei solistais. Iš pastarųjų galima paminėti šiuos: tai dainininkai Kerstin Avemo (sopranas), Charles Castronovo (tenoras), Violeta Urmana (sopranas), Alfredo Nigro (tenoras), Virgilijus Noreika (tenoras), smuikininkai Maksim Vengerov, Alexander Rybak, Anton Barakhovsky, Jacques Israelievitch, Moti Shmidt, pianistai Maria João Pires, Leonid Chizhik, Konstantin Lifschitz, Tamami Honma, Petras Geniušas, Julian Joseph, violončelininkai David Geringas, Dominique de Williencourt, Marko Ylönen ir Maria Kliegel, taip pat Camilla Hoitenga (fleita), Petras Vyšniauskas (saksofonas), Linda Maxey (marimba), Martynas Levickis (akordeonas) ir kt.

Būdamas Vilniaus miesto orkestru, kolektyvas stengiasi žvelgti plačiai ir nuolat daryti gera dalyvaujant labdaringuose Vilniaus miesto gerovei skirtuose renginiuose, į koncertus įtraukiamos įvairios socialinės miesto grupės, parodomas dėmesys įvairių organizacijų, tokių kaip Nacionalinis kraujo centras, Lietuvos šaulių sąjunga, Krašto apsaugos savanorių pajėgos, gera be užmokesčio darantiems nariams.

MODESTASBARKAUSKAS (dirigentas / Lietuva)

Modestas Barkauskas – Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas. 1997–2001 m. Šiaulių konservatorijoje studijavo choro dirigavimo specialybę.  2001–2005 m. bakalauro studijas sėkmingai tęsė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. J. Aleksos ir doc. D. Puišio klasėse). 2006–2007 m. LMTA choro dirigavimo magistrantas. 2006–2013 m. studijavo prof. J. Domarko simfoninio dirigavimo klasėje ir įgijo simfoninio dirigavimo magistro laipsnį.

2009 metais dirigentas debiutavo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Jame diriguoja G. Verdi „Traviata“, G Rossini „Sevilijos kirpėjas“, J. Strauss operetę „Šikšnosparnis“, baletą „Štrausiana“ ir kt. 2012 metais M. Barkauskas debiutavo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Diriguoja baletus „Tristanas ir Izolda“ (pagal R. Wagnerio muziką), S. Prokofjevo „Romeo ir Džiuljeta“, P. Čaikovskio „Spragtukas“, G. Donizetti operą „Meilės eliksyras“. Jis yra naujausių šio teatro spektaklių – baletų „Karmen“ (pagal G. Bizet muziką) ir „Bolero +“ muzikos vadovas ir dirigentas.

Kaip simfoninio orkestro dirigentas parengė koncertų su Lietuvos Nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu, Kauno miesto simfoniniu, Klaipėdos muzikinio teatro, Klaipėdos kameriniu, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoniniu ir kitais orkestrais.

Nuo 2008 metų M. Barkauskas yra Vilniaus B. Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos jaunimo simfoninio orkestro meno vadovas ir dirigentas. Nuo 2013 metų dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dirigavimo, Dainavimo ir Choro dirigavimo katedrose.

2016 metais Modestas Barkauskas pripažintas geriausiu jaunuoju menininku ir apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“. 2017 m. lapkritį Katovicuose (Lenkija) Modestas Barkauskas laimėjo 3-iąją premiją, bronzinę batutą ir 15 000 € prizą prestižiniame X tarptautiniame Grzegorzo Fitelbergo dirigentų konkurse.

ROGER ARVE VIGULF (klarnetas / Norvegija)

Gimė ir užaugo Spjelkavike. 1973 m. rugsėjį pradėjo groti klarnetu Aalesundo muzikos mokykloje pas Arne Saetherį. Būdamas 10 metų tapo konkurso „Play self-competition“, vykusio Oslo universiteto auloje (700 klausytojų) finalininku, kitais metais (būdamas 11 metų) dalyvavo perklausoje ir buvo priimtas į Norvegijos nacionalinį jaunimo orkestrą – tapo jauniausiu jo nariu. Mokėsi muzikos Toensbergo vidurinėje mokykloje, studijavo (bakalauro laipsnis) Rytų muzikos konservatorijoje Osle, tolesnės studijos Kopenhagoje pas Lee Morganą (Det Kongelige Kapel pagrindinis klarnetininkas). Profesionalus laisvai samdomas muzikantas nuo 1988 m. birželio mėn. Aktyviai koncertuoja užsienyje: JAV, Lietuvoje, Airijoje, Anglijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Norvegijoje, Danijoje, Suomijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje. Solistas su Kauno miesto simfoniniu orkestru, Calstate Jazz Orchestra, Los Andželo, Lietuvos kameriniu orkestru, Klaipėdos kameriniu orkestru, Sandvika Big Band, Vestfold Sinfonietta, Vilniaus valstybiniu styginių kvartetu, Chordos kvartetu, kameriniu ansambliu „Nepaklusnieji“, Cicada Quartet, Ametri String Quartet ir Hansa Quartet. Vigulfas taip pat bendradarbiavo su tokiais muzikantais kaip Einaras Henningas Smebye, Geiras Henningas Braatenas, Haakonas Austboe, Arvidas Engegaardas, Haraldas Aadlandas, Ole Boehnas ir Mia Cooper. Grojo Norvegijos kameriniame orkestre, „Opera Mobile A/S“, Norvegijos radijo orkestre, Trondheimo simfoniniame orkestre, Stavangerio simfoniniame orkestre, Kristiansundo operoje ir kt. 1990–2001 m. dirbo klarneto mokytoju įvairiose muzikos mokyklose.

Nuo 1995 m. ėmėsi muzikos kompozicijos. Yra sukūręs apie 174 kūrinių, tarp kurių – nemažai  specialiai jam užsakytų. Jo kompozicijas leidžia Nacionalinė biblioteka ir Oslo leidykla „Norsk Musikkforlag“. Išleista keletas kompaktinių plokštelių, kuriose įrašytos ir jo sukurtos kompozicijos. Platūs muzikiniai interesai: šiuolaikinė muzika, klasika, klezmerių ir Balkanų liaudies muzika, free džiazas ir kt. Yra gavęs keletą stipendijų ir apdovanojimų: Vestfoldo apskrities menininko stipendija (2006 m.), Norvegijos kompozitorių asociacijos pripažinimo stipendija (2014 m.) ir Norvegijos kompozitorių fondo, Kompozitorių atlyginimų fondo, „Norwaco“, Garso ir vaizdo fondo, Atlikėjų fondo, Norvegijos muzikos fondo (stikk.no) apdovanojimai. Norvegijos „Grammy“ apdovanojimų žiuri narys (2008–2009 m.). Ženklus jo indėlis, vykdant kultūrinį bendradarbiavimą tarp Norvegijos ir Lietuvos.

 Dalyvauja tarptautinėje kultūros veikloje, o taip pat ir Norvegijos muzikiniame gyvenime ir kultūros politikoje, prisideda prie naujų galimybių kitiems menininkams kūrimo. Įsteigė keletą ansamblių: Oslo pučiamųjų kvintetas (1988), „Ensemble Trittico“ (1995), „Terra Di Siena“ (2003), „Vestfold Sinfonietta“ (2006), „Lithuania Winds“ (2013), „Ensemble KammerKlang“ (2019), TRIO R3 (2020), Giuffre Memorial TRIO (2022).

ANDRIUS RADZIUKYNAS (fleita / Lietuva)

Andrius Radziukynas 1973–1984 m. mokėsi Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje. 1983 m. tapo Lietuvos jaunųjų atlikėjų konkurso Klaipėdoje laureatu. 1984–1991 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. Algirdas Vizgirdos ir prof. Juliaus Andrejevo klasėse).

1991 m. tobulinosi tarptautiniame fleitininkų seminare Miunchene (stažuotė pas prof. Schultz ir Schohow).

2005–2015 m. ansamblio „Nepaklusnieji“ narys, tarptautinio kamerinės muzikos ir ekologijos festivalio „Nepaklusniųjų žemė“ dalyvis. Nuo 2007 m. nuolat kviečiamas groti Rašytojų sąjungos ir „Poezijos pavasario“ renginiuose su žymiausiais lietuvių poetais. 2010 m. kartu su norvegų klarnetininku Rogeriu A. Vigulfu įrašė kompaktinę plpkštelę „Flucla Fantazzy“. 2018 m. įkūrė kamerinį ansamblį „AR‘s Musica“, su kuriuo skleidžia šviesią, harmoningą barokinę muziką. Su kameriniais ansambliais koncertavo Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Vilniaus kongresų rūmuose, Kauno valstybinėje filharmonijoje, Klaipėdos koncertų salėje, Pažaislio, Tytuvėnų, Plungės Mykolo Oginskio, „Resurrexit“, „Gaidos“ muzikos festivaliuose, Raudondvaryje, Paliesiaus dvare ir kitur.


KAMERINIS ANSAMBLIS „AR‘S MUSICA“ (Lietuva)

Meno vadovas Andrius Radziukynas

Kamerinis ansamblis „AR‘s Musica“ įkurtas 2018 m. Ansamblyje groja muzikantai iš žymiausių kolektyvų: Lietuvos kamerinio orkestro, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro ir kt. Koncertuose ansamblis atlieka įvairių žanrų muziką – nuo baroko iki šiuolaikinių kūrinių. Šiuolaikiniame iššūkių pasaulyje ansamblio prioritetas yra skleisti kompozitorių kūrybą, kurioje atsispindėtų harmoninga, šviesi ir gyvenimo džiaugsmą teikianti muzika.

Kamerinis ansamblis „AR‘s Musica“ koncertuoja įvairia atlikėjų sudėtimi. Šiaulių festivalio „Resurrexit“ atidarymo koncerte skambės styginių kvarteto ir dviejų solistų – fleitininko Andriaus Radziukyno bei norvegų klarnetininko Rogerio Arve Vigulfo – atliekama muzika.

Fleitininką Andrių Radziukyną ir klarnetininką bei kompozitorių Rogerį Arve Vigulfą sieja sena draugystė. Jie susipažino ilgus metus Neringoje vykusiame festivalyje „Nepaklusniųjų žemė“, kuriame kartu muzikavo dešimtį metų. Kaip muzikai vienas kitą puikiai jausdami ir papildydami, 2010 m. išleido neįprasto dueto – fleitos ir klarneto – kompaktinę plokštelę.

INGAJA (vokalas, gitara, elektronika / Lietuva)

Ingaja – unikali atlikėja ir dainų autorė iš Klaipėdos. Jos kūryba išsiskiria visiškai nelietuvišku dainų stiliumi ir charakteriu. Ji reprezentuoja Lietuvos kūrybinę įvairovę, įpindama ir vakarų pasauliui būdingą skambesį. Muzikoje persipina išskirtinio tembro vokalas, gitaros, ambientinės spalvos ir elektronikos prieskoniai.

Ingaja įkvėpimo ieško gamtoje, o gamtą atranda savyje, siekia užmegzti ryšį su klausytojo vidiniu pasauliu čia ir dabar. Autorę įkvepia tokie atlikėjai kaip Ben Howard, Fink, Tash Sultana.

Atlikėja kviečia klausytojus panirti į muziką, prarandant laiko ir aplinkos nuovoką, kūno ir proto pojūčius. Tai lyg žingsniai per vidinių išgyvenimų žemėlapį, o skambanti muzika padeda stebėti savo gyvenimo įvykius lėčiau, tarsi iš šalies, kviečia leistis į savęs paieškas, išgirsti bangų ošimą, pajusti gamtos alsavimą.

KLAIPĖDOS VIOLONČELIŲ KVARTETAS (Lietuva)

Mindaugas Bačkus

Kornelija Kupšytė

Karolis Vaičiulis

Jurgis Karbauskas

Klaipėdos violončelių kvartetas susibūrė 2017 metais, pirmojo tarptautinio Klaipėdos violončelės festivalio kontekste. Kuriant naujas, netikėtas, inovatyvias idėjas festivalio programoms, gimė šokio ir muzikos spektaklis „Metų laikai“, kuris ir tapo pirmuoju projektu, padariusiu didelę įtaką iki šiol trunkančiai ansamblio veiklai. Kvarteto muzikantai – aistringi ir talentingi įvairių stilių bei žanrų muzikos propaguotojai. Visus juos vienija muzikavimas Klaipėdos kamerinio orkestro violončelių grupėje. Jų gausus repertuaras apima klasikinę bei šiuolaikinę, roko bei eksperimentinę muziką.

Šįkart ansamblis sugrįžta kartu su unikalia atlikėja Ingaja iš Klaipėdos. Tai visiškai naujas koncertinis projektas, apjungiantis keturių violončelių skambesį su išskirtinio tembro vokalu, įpindamas gitaros ir elektronikos prieskonius.

Programa, kurią atliks Klaipėdos violončelių kvartetas kartus su Ingaja, sukonstruota iš autorinių atlikėjos dainų, specialiai aranžuotų šiam projektui, apipintų įspūdingais instrumentiniais violončelių kvarteto intarpais.

NAUJOSIOS VOKALINĖS MUZIKOS KOLEKTYVAS „MELOS“ (Lietuva)

Meno vadovė Juta Pranulytė

Muzikos vadovė Karolina Ramonė

Gabrielė Bilevičiūtė

Karolina Macytė

Justina Leinartaitė

Karolina Ramonė

Ūla Marija Barbora Zemeckytė

Augustė Andrijauskaitė

Neringa Kaminskaitė

Ona Aleksiūnaitė

„Melos“ – naujosios vokalinės muzikos kolektyvas, atliekantis menines programas įvairiomis sudėtimis – nuo dainavimo solo iki chorinio skambesio. Kolektyvas bendradarbiauja su įvairių sričių menininkais bei pats nuolat inicijuoja kūrybinius projektus. Atlikėjos yra dirbusios su choreografe Giedre Jankauskiene, teatro režisiere Saule Degutyte, saksofonininkais-improvizatoriais Katarsis4, garso menininkais Artūru Bumšteinu ir Gyčiu Bertuliu, Jacob Kirkegaard, Klaus Lang, Nathan Jaes Dearden, Monika Szpyrka, Rita Mačiliūnaite, Dominyku Digimu ir daugeliu kitų. Koncertavusios kartu su violončelinininkų ansambliu CELLO CLUB, Anton Lukoszevieze. Kolektyvas išleidęs keturis albumus, kuriuose skamba lietuvių kompozitorių kūriniai, didžiąja dalimi sukurti kolektyvo užsakymu.

KAMERINIS CHORAS „AIDIJA“ (Lietuva)

Meno vadovas ir dirigentas Romualdas Gražinis

Kamerinis choras "Aidija" įkurtas 1989 m. M. K. Čiurlionio menų mokykloje Romualdo Gražinio iniciatyva. Savitu skambesiu ir kūrinių interpretavimo bruožais išsiskiriantis jaunatviškas, nuoširdžiai klausytojų pamėgtas kolektyvas nuolat rengia ir atlieka naujas lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių programas. Kasmet virš 30 koncertų surengiančio choro repertuarą sudaro muzika nuo girgališkojo choralo iki XXI a. kompozitorių: įvairių stilių chorinės miniatiūros, stambūs vokaliniai veikalai, kūriniai chorui a cappella, chorui su instrumentalistais.

Choras koncertuoja Lietuvoje, Europos šalyse, Kinijoje, Sakartvele, Izraelyje, pasirodo svarbiausiuose festivaliuose ir kituose kultūros renginiuose (dalyvavo šiuolaikinės muzikos festivaliuose: Pax et Bonum per Musicam Vroclave (2011, 2016 m.), Hradec Kralove (2012 m.), tarptautiniame festivalyje Ogrody muzycznie Varšuvoje (2013 m.), VI tarptautiniame chorų festivalyje Tbilisyje (2016 m.), festivalyje Moravijos ruduo Brno (2017 m.), festivalyje Lietuviškas pasakojimas Tel Avive (2019 m.), tarptautiniame festivalyje Stiftsmusikfest Štutgarte (2019 m.), yra dalyvavęs tarptautiniuose chorų konkursuose Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Latvijoje, koncertavęs su Oskarų laureatu E. Mirricone, taip pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio minėjime Europos Parlamentare Briuselyje, Popiežiaus Pranciškaus vizito metu prie Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Vilniuje ir kt. Yra padaręs įrašų Lietuvos radijui ir televizijai, įrašęs muzikos dokumentiniams ir vaidybiniams filmams (A. Stonio, A. Juzėno ir kt.), spektakliams (V. Masalskio, G. Varno ir kt.), apie 20 CD, vinilinę plokštelę.

Choras glaudžiai bendradarbiauja su Bažnytinio paveldo muziejumi. 2011–2018 m. čia surengta apie 20 koncertų, dauguma jų – edukacinio-muzikinio pobūdžio programos, apimančios paskaitas apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų gimines ir koncertus, pristatančius bažnytinę muziką. Nuo 2014 m. vykdomas paskaitų-koncertų projektas Musica sacra: XIV–XXI a. bažnytinės muzikos šedevrai, kuriame supažindinama su grigališkuoju choralu ir ankstyvąja polifonija, renesanso, baroko kūrėjais, klasicizmo ir romantizmo epochų, taip pat šiuolaikine lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių sakraline muzika.

ROMUALDAS GRAŽINIS (dirigentas / Lietuva)

Kamerinio choro „Aidija“ meno vadovas ir dirigentas Romualdas Gražinis (g. 1962 m.) choro dirigavimo mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje, Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, studijavo grigališkąjį choralą Paryžiaus konservatorijoje, o dirigavimą – Bulonės konservatorijoje (prof. P. Calmeleto klasė). 1994 m. tobulinosi Kopenhagos karališkosios muzikos akademijos dirigentų meistriškumo kursuose, kuriems vadovavo senosios chorinės muzikos specialistas iš Didžiosios Britanijos P. Philipsas.

Nuo 1982 m. buvo Vilniaus naujosios muzikos ansamblio narys, 1985–1987 m. tarnaudamas kariuomenėje R. Gražinis suorganizavo pučiamųjų orkestrą ir senosios muzikos ansamblį, 1989–1995 m. – Vilniaus Arkikatedros Cantores chorales St. Casimiri narys. 1993–1998 m. ir 2005–2006 m. dirbo Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos giedojimo dėstytoju. 2006–2016 m. buvo Schola cantorum Vilnensis narys ir pirmasis kantorius.

R. Gražinis nuo 1983 m. dirba Vilniaus M. K. Čiurlionio menų mokykloje choro dirigavimo dėstytoju ir chormeisteriu. Nuo 1994 m. yra vyresniųjų klasių moksleivių mišriojo choro meno vadovas ir dirigentas. Nuolatinis Dainų švenčių dirigentas. 2013 m. tapo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatu. Jo buvę auklėtiniai studijuodami, diriguodami plačiai pasklidę po pasaulį.

JONAS VILIMAS (lektorius / Lietuva)

Dr. Jonas Vilimas – Vilniaus universiteto Grigališkojo choro ansamblio Schola Gregoriana Vilnensis vienas įkūrėjų ir vadovų, muzikologas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorius.

J. Vilimas mokėsi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje mokykloje ir įgijo muzikos istorijos ir teorijos dėstytojo diplomą. 1985–1992 m. jis studijavo Lietuvos muzikos akademijoje. Apsigynęs diplominį darbą „Seniausi grigališkojo choralo rankraščiai Vilniaus bibliotekose“ (mokslo vadovas prof. Jonas Bruveris), J. Vilimas gavo muzikologo, pedagogo ir redaktoriaus diplomą su pagyrimu. 1995–1996 m. tęsė studijas Centrinės Europos universitete (Central European University) Budapešte pas prof. Laszlo Dobszay. 2012 m. Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją „Grigališkojo choralo tradicijos bruožai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. XV–XVIII a. atodangos ir rekonstrukcijos bandymas“. Nuo 1992 m. iki dabar J. Vilimas yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas ir skaito paskaitas muzikos istorijos temomis, taip pat bažnytinės muzikos istorijos kursą bei paskaitas apie grigališkąjį choralą.

PIOTR ROJEK (vargonai / Lenkija)

Piotr Rojek baigė Vroclavo Karolio Lipinskio muzikos akademijos Instrumentų fakultetą fakultetą Vargonų specialybę pas profesorių Andrzejų Chorosińskį. Kompoziciją studijavo tos pačios akademijos Dirigavimo, muzikos teorijos ir muzikos terapijos fakultete pas profesorius Zygmuntą Herembesztą ir Krystianą Kiełbą.

Dalyvavo daugelyje meistriškumo interpretacijos ir improvizacijos kursų, kuriuos vedė tokios iškilios vargonų muzikos pasaulio asmenybės, kaip: Julian Gembalski, Bernhard Haas, Hans Haselböck, Ferdinand Klinda, Ton Koopman, Jon Laukvik, Armin Schoof, Wolfgang Seifen, Józef Serafin ar Harald Vogel.

Habil. dr. Piotr Rojek dirba profesoriumi savo Alma Mater. Jis yra Instrumentų fakulteto dekanas bei Vargonų, klavesino ir senosios muzikos katedros vedėjas. Jis taip pat dėsto Vroclavo Ryszardo Bukowskio 2-osios pakopos valstybinėje muzikos mokykloje ir Karolio Szymanowskio bendrojo lavinimo 1-osios bei 2-osios pakopos muzikos mokyklose.

Atlikėjas nuolat koncertuoja tiek savo šalyje, tiek užsienyje: Čekijoje, Suomijoje (pvz., Alandų salose), Ispanijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Vokietijoje, Izraelyje, Norvegijoje, Slovakijoje, Švedijoje, Ukrainoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje ir Vengrijoje. Jis veda meistriškumo kursus Lenkijoje ir kitose šalyse. Įrašė keliolika kompaktinių plokštelių. Jo 2005 m. išleista kompaktinė plokštelė su devyniomis žymių baroko ir XX a. kompozitorių tokatomis, atliekamomis Adamo Horacijaus Kasparinio (Adam Horatio Casparini) pagamintais istoriniais Voluvo vargonais, buvo nominuota prestižiniam Lenkijos fonografijos akademijos apdovanojimui FRYDERYK. Piotr Rojek buvo Lenkijos kultūros ir meno ministerijos bei Vokietijos Internationale Altenberger Orgelakademie stipendininkas, taip pat įvairių vargonininkų ir kompozitorių konkursų laureatas.

Menininkas yra gavęs daugybę apdovanojimų ir premijų, tarp jų: Vroclavo Karolio Lipinskio muzikos akademijos rektoriaus apdovanojimą, Varšuvos meninio ugdymo centro direktoriaus apdovanojimą, Bronzinį garbės kryžių, Lenkijos kultūrai nusipelniusio asmens apdovanojimą, Nacionalinės švietimo komisijos medalį, Ukrainos kultūros ministro apdovanojimą, Kanonų kapitulos žvaigždės ordiną už Michaelio Englerio barokinių vargonų rekonstrukciją Šv. Elžbietos bazilikoje Vroclave ir Vroclavo miesto prezidento medaliu Merito de Wratislavia už ypatingus nuopelnus Vroclavo miestui.

BARSELONOS FLAMENKO BALETAS (Ispanija)

Režisierius ir choreografas David Gutierrez

David Gutiérrez (šokėjas)

Judith Martín González (šokėja)

Joel de Pepa (vokalas)

Jordi Centeno (gitara)

Barselonos flamenko baletas, įkurtas 2018 m., garsėja kaip viena iš lyderiaujančių pasaulio kompanijų, kurios įgyvendinami projektai spinduliuoja jaunatvišką energiją ir ryškiai šviečia pagrindiniuose Ispanijos ir pasaulio reklaminiuose stenduose. Ji kviečia patirti nepakartojamus flamenko šokio ir muzikos įspūdžius su Katalonijos menininkais.

Barselonos flamenko baleto direktorius ir įkūrėjas Davidas Gutièrrezas režisavo ir sukūrė tokius spektaklius kaip „Nauji laikai“ (Tiempo Nuevo), „Įkalinti laike“ (Trapped in Time), „Atgimęs flamenko“ (Flamenco Reborn) ir „Luxurîa“. Pelnęs nacionalinius ir tarptautinius apdovanojimus, jis yra pripažintas kaip vienas iš dabartinių flamenko etalonų, turintis savitą braižą, avangardiškas ir novatoriškas, garsėjantis savo rafinuotais meniniais sprendimais.

VILNIAUS ARKIKATEDROS BAZILIKOS JAUNIMO CHORAS (Lietuva)

Vadovė ir dirigentė Violeta Savickaitė-Paciūnienė

Jaunimo choras įkurtas 1989 metų pavasarį. Šiuo metu chore – daugiau nei 40 narių. Dalis jų gieda nuo pat choro įkūrimo.

Repertuaras gausus ir įvairus — nuo grigališkojo choralo, senųjų autorinių kūrinių iki šiuolaikinės, specialiai chorui dedikuotos muzikos. Choro repertuare yra V. A. Mocarto „Karūnavimo mišios“, F. Šuberto „Maginificat“, Š. Guno „Mišios G-dur“, K. Sen-Sanso „Kalėdų oratorija“, F. Mendelsono oratorija „Kristus“, G. Verdi „Stabat Mater“, A. Dvoržako „Stabat Mater“ bei daugelis kitų stambių ir smulkesnių kompozicijų. Giedamos lietuvių autorių – J. Naujalio, G. Šukio, V. Miškinio, G. Purlio, K. Vasiliauskaitės, A. Remesos, L. Abario – mišios ir giesmės.

Choras pabuvojo ne vienoje užsienio šalyje. Lietuviškos choro giesmės skambėjo Lenkijoje, Ukrainoje, Norvegijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, 2005 m. Graikijoje Prevezos tarptautiniame chorų konkurse Vilniaus arkikatedros jaunimo choras laimėjo sidabro medalį mišrių chorų grupėje. Choras dažnai gieda ir kitose Lietuvos bažnyčiose, religinėse šventėse, Pasaulio lietuvių dainų šventėse, religinės muzikos koncertuose.

Su choru bendradarbiauja vargonininkas Bernardas Vasiliauskas, VRM pučiamųjų orkestras (vadovas A. Radzevičius), kartu įvairiomis progomis yra giedoję ir šie solistai: D. Juodikaitytė, V. Juozapaitis, R. Juzukonytė, R. Šilinskaitė, T. Ladiga, I. Linaburgytė, I. Misiūra, P. Narijauskas, L. Sprindys, R. Preikšaitė, E. Prudkauskas, V. Prudnikovas, D. Puišys, L. Račkauskaitė, R. Tallat-Kelpšaitė ir kt.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETO MIŠRUS CHORAS „PAJŪRIO AIDOS“ (Lietuva)

Meno vadovas Algirdas Šumskis

Klaipėdos universiteto mišrus choras „Pajūrio aidos“ – jaunas, bet turintis nemažą muzikai atsidavusių entuziastų būrį, kolektyvas. Choro įkūrėjas ir vadovas – doc. Algirdas Šumskis. Susikūręs 2007 m., choras jau spėjo nudžiuginti ne vieną Lietuvos miestą savo pasirodymais: koncertuota Nidoje, Kretingoje, Šiauliuose, Pagėgiuose, Kaune, Vilniuje. Choras dalyvauja tarptautinėje Pabaltijo šalių festivalyje „Gaudeamus“ Latvijoje, Estijoje, Lietuvos respublikinėse ir regioninėse dainų šventėse.

2012 m. choras su soline programa surengė koncertus Granadoje (Ispanijoje) bei su Granados styginiu orkestru ir solistais atliko Antonio Vivaldi „Gloria“. 2019 m. choras dalyvavo tarptautiniame chorų konkurse Krakow Choir Festival CRACOVIA CANTANS 2019, surengė solinius koncertus. 2022 m. choras dalyvavo tarptautiniame chorų konkurse Provanse (Prancūzija), kuriame iškovojo antra vietą, surengė solinius koncertus.

Choras aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose bei koncertuose, respublikinėse bei regioninėse dainų šventėse ir festivaliuose.

KU mišraus choro repertuaras platus žanrų atžvilgiu. Jį sudaro įvairių epochų lietuvių bei užsienio kompozitorių kūriniai.

Choro koncertmeisterė – Justė Šilaitė.

VILNIAUS UNIVERSITETO MERGINŲ CHORAS „VIRGO“ (Lietuva)

Vadovė Rasa Gelgotienė

Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo“ vienija apie 40 universiteto studenčių ir absolvenčių iš įvairių Vilniaus universiteto fakultetų, todėl šis kolektyvas yra nuolat besikeičiantis bei visuomet jaunas. Choras puoselėja chorinės kultūros tradicijas savo universitete, supažindina studentus bei klausytojus su įvairių epochų bei stilių muzika, grindžia platesnį meno kultūros suvokimą ruošdamas įvairius muzikinius projektus, dalyvaudamas festivaliuose ir konkursuose Lietuvoje bei užsienyje.

Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo“ – vienas žymiausių moterų chorų Lietuvoje, savo veiklą pradėjęs 1980 metais. Nuo 1981 m. choro meno vadovė bei dirigentė yra Rasa Gelgotienė. Jau 1985 m. kolektyvas buvo apdovanotas geriausiu Lietuvos moterų chorų diplomu. Choras yra daugkartinis prestižinio Stasio Šimkaus tarptautinio chorų konkurso laureatas. Chorui įteiktas „Aukso paukštės“ – aukščiausio Lietuvos mėgėjų meno apdovanojimas „Tarptautinio spindesio žvaigždės“ nominacijoje. 2013 m. merginų choras pripažintas geriausiu moterų choru Lietuvoje. 2019 m. tarptautiniame aukštųjų mokyklų studentų chorų konkurse „Juventus 2019“ pelnė sidabro diplomą. 2023 m. vykusiame Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurse pelnė pirmąją vietą.

Ne kartą ,,Virgo” choras apdovanotas ir užsienyje: Neuchatel (Šveicarija), Cantonigros (Ispanija), Middlesbrough (Anglija) ir kituose konkursuose. Iš viso kolektyvas yra laimėjęs per 20 tarptautinių konkursų. Naujausi jų – 2016 m. studentų chorų forume „Paparac Kvetka“ Minske (Baltarusija) pelnė geriausio choro apdovanojimą, o choro meno vadovė Rasa Gelgotienė buvo įvertinta geriausio dirigento apdovanojimu. 2016 m. tarptautiniame chorų konkurse „Cantu Gaudeamus“ (Lenkija) merginų choras „Virgo“ pelnė aukso medalį.

Choras nuolat rengia koncertus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Savo programą choras yra pristatęs daugiau nei 20 šalių. Koncertai surengti JAV ir Kanadoje, pasirodymai Kuboje, Brazilijoje, taip pat Argentinoje, Meksikoje. Merginų kolektyvas – aktyvus įvairių kultūros projektų dalyvis, tarp kurių paminėtini ,,Chorų eurovizija. Lietuvos balsai” bei ,,Chorų karai”. Nuo 2012 m. choras „Virgo“, kartu su kitais Vilniaus universiteto chorais organizuoja projektą ,,Klasika visiems”. „Virgo“ dalyvauja Lietuvos dainų šventėse, Baltijos šalių studentų chorų festivalyje „Gaudeamus“.

Choro chormeisteriai: Indrė Pinkevičė, Raminta Gocentienė ir Asta Balnionytė-Grajevskė.

KLAIPĖDOS KULTŪROS CENTRO ŽVEJŲ RŪMŲ MOTERŲ CHORAS „DANGĖ“ (Lietuva)

Meno vadovė ir dirigentė Judita Kiaulakytė

Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmų moterų choras „Dangė“ įkurtas 2013 metais. Kolektyve dainuoja laisvalaikiu mėgstančios bendrauti, keliauti ir dalyvauti įvairiuose kultūriniuose renginiuose klaipėdietės.

Moterų choras „Dangė“ – tarptautinių chorų konkursų laureatas Ščecine (Lenkija), Prahoje (Čekija),  Barselonoje (Ispanija), Zadare (Kroatija), Stambule (Turkija), Klaipėdoje ir Odesoje (Ukraina). Kartu su kitais Lietuvos chorais koncertavo Grazo ir Vienos (Austrija), Paryžiaus (Prancūzija), Budapešto (Vengrija) bažnyčiose.

2017 m. pelnė aukščiausią Lietuvos mėgėjų meno apdovanojimą – „Aukso paukštę“ nominacijoje „Geriausias suaugusiųjų choras ir vadovas“, o 2023 m. Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurso I ture – apdovanotas I laipsnio diplomu.

Choro chormeisterė – Rasa Lukšienė.

VILNIAUS UNIVERSITETO KAMERINIS ORKESTRAS (Lietuva)

Meno vadovas Modestas Jankūnas

Visada jaunas, polėkiu trykštantis Vilniaus universiteto kamerinis orkestras buvo įkurtas 1979 m. Gimęs iš kvarteto, dabartinio orkestro branduolys buvo įkvėptas idėjos įnešti kamerinės muzikos harmonijas į turtingą kultūrinį Vilniaus Alma Mater gyvenimą ir nutiesti muzikinius tiltus tarp akademijos ir muziką mylinčių klausytojų visoje šalyje ir Europoje.

Per pastaruosius keturis dešimtmečius orkestras išlaikė savo misiją ir ne tik tapo svarbia Lietuvos muzikinio gyvenimo dalimi, koncertuodamas tiek pilnose didžiausių šalies miestų koncertų salėse, tiek ir atokiausiuose kaimeliuose, tačiau ir nubraižė savo kūrybinės veiklos horizontus nuo Meksikos iki Kinijos, taip nupiešdamas didesnį muzikinį žemėlapį nei kada nors tikėtasi. Kamerinis orkestras taip pat rengia koncertus gražiausią akustiką kuriančiose Europos katedrose ir bažnyčiose, paskutinių gastrolių metu aplankęs Hagą, Ženevą, Paryžių, Rygą, Veneciją, Romą, Šanchajų, Briuselį ir kitas šalis.

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO MUZIKINIO TEATRO CHORAS (Lietuva)

Vyriausiasis chormeisteris ir dirigentas Vladimiras Konstantinovas

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choro įkūrimo data skaičiuojama nuo 1987 m. sausio 1 d., kuomet tuometinis Kultūros ministras pasirašė įsaką, kuriuo Klaipėdos liaudies opera buvo reorganizuota į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą. Iki šios datos choras buvo Klaipėdos liaudies operos kolektyvas, jam vadovavo prof. Kazimieras Kšanas.

Šiandien Muzikinio teatro choras dalyvauja ne tik teatro spektakliuose, bet ir rengia koncertines programas, kurias atlieka su teatro simfoniniu orkestru. Choro repertuare – didelio profesinio meistriškumo reikalaujantys kūriniai: Antonio Caldara „Dies irae“, Arthur Honegger „Žana d`Ark ant laužo“, Gioacchino Rossini „Ravenos mišios“, Carl Orff „Carmina Burana“, Gabriel Fauré, Wolfgang Amadeus Mozart, Giuseppe Verdi „Requiem“, Johannes Brahms „Vokiškasis Requiem“,  Karl Jenkins „Stabat Mater“, Charles Gounod „Iškilmingos mišios šv. Cecilijos garbei“ ir kt.

Skirtingi choro repertuaro amplua pabrėžia kolektyvo universalumą: teatro choro repertuare – operos, operetės, miuziklai ir net šokio spektakliai, kur chorui tenka svarbus vaidmuo kuriant spektaklių naratyvą.  Choras dalyvauja skirtingų epochų ir žanrų spektaklių pastatymuose – operose, operetėse, miuzikluose: Leonard Bernstein „Kandidas“, Emmerich Kálmán „Misteris X“, Jacques Offenbach „Orfėjas pragare“, Ruggero Leoncavalli „Pajacai“, Wolfgang Amadeus Mozart „Don Žuanas“, Gaetano Donizetti „Pulko duktė“, Richard Wagner „Skrajojantis olandas“, Jack Offenbach „Orfėjas pragare“, Jerry Bock „Smuikininkas ant stogo“, Dan Goggin „Šaunuolynas“, Frank Wildhorn „Boni ir Klaidas“, John Kander „Čikaga“ ir kt.

Ypatingą vietą Muzikinio teatro ir choro repertuare užima lietuvių kompozitorių kūryba, kuriai teatro choro indėlis itin reikšmingas. Tarp tokių kūrinių paminėtini: Viačeslavo Ganelino miuziklas „Velnio nuotaka“, Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“, Eduardo Balsio „Kelionė į Tilžę“, Broniaus Kutavičiaus „Lokys“.

Nuo pat teatro įkūrimo, 1987-ųjų, šiam kolektyvui vadovauja vyriausiasis chormeisteris, dirigentas ir kompozitorius Vladimiras Konstantinovas.

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO MUZIKINIO TEATRO SIMFONINIS ORKESTRAS (Lietuva)

Meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras – didžiausias profesionalus orkestras ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Sezono metu orkestras dalyvauja teatro spektakliuose bei premjerose, o šiam pasibaigus, kasmet džiugina Klaipėdos ir aplinkinių miestelių gyventojus bei svečius didingomis koncertinėmis programomis vasaros festivaliuose.

Šiandieninis beveik 60 narių turintis KVMT orkestras išaugo iš 1956 m. įkurtos Klaipėdos liaudies teatro orkestro, kurį iš pradžių tesudarė 13 muzikantų – Klaipėdos muzikos mokyklos (dabar Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija) mokytojai, studentai ir mėgėjai. Tris dešimtmečius teatras veikė kaip mėgėjų kolektyvas – visi atlikėjai repetuodavo ir dalyvaudavo spektakliuose neatlygintinai, vadovaujami dirigentų Aleksejaus Pozdnejevo, Aleksandro Buzio, Augustino Kepenio, Roberto Varno, Algio Jono Lukoševičiaus, Vladimiro Konstantinovo, o ilgiausiai – Kazio Kšano (1966–1986).

Klaipėdos liaudies operai pasiekus profesionalų lygį, 1987 m. įkurtas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Su orkestru toliau dirbo, KVMT spektakliams ir koncertams dažnai diriguodavo Lietuvos ir užsienio kviestiniai dirigentai: Gintaras Rinkevičius (A. Žigaitytės opera „Mažvydas“, 1988), Dante Anzolini (G. Verdi „Traviata“, 1994), Jonas Aleksa (K. Weillio „Trijų grašių opera“, 2001), Saulius Sondeckis, Juozas Domarkas, Modestas Pitrėnas, Martynas Staškus, Robertas Šervenikas, Vytautas Lukočius, Davidas Geringas, Modestas Barkauskas, Andris Veismanis, Normunds Vaicis, Imantas Resnis (Latvija), Martinas Lutzas (Vokietija), Josefas Wallnigas (Austrija), Salvatore Cicero (Šveicarija), Erki Pehkas (Estija), Stefanas Soltészas (Austrija) ir daugelis kitų.

1993 m. KVMT vyriausiuoju dirigentu tapus Stasiui Domarkui (vadovavo teatrui iki 2004 m.), repertuaras pasipildė ne tik operetėmis, miuziklais, operomis, bet ir oratorijomis, kantatomis, kitais stambiais koncertiniais kūriniais solistams, chorui ir orkestrui. Rengiant simfoninės muzikos programas, didesnės apimties kūriniams atlikti buvo pasitelkiami kviestiniai muzikantai. Iš tokios praplėstos sudėties KVMT orkestro išaugo Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras, S. Domarko įkurtas 1993 m. Jis neretai talkindavo ir dirigento iniciatyva 1998–2020 m. rengtame operos ir simfoninės muzikos vasaros festivalyje „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. 2019 m. švenčiant dirigento 80-metį, S. Domarkui pirmajam buvo įteiktos teatro Garbės dirigento regalijos. Vėlesniais metais teatro orkestrui vadovavo Ilmaras H. Lapinis, Dainius Pavilionis (2010–2015), Vladimiras Ponkinas (2016), nuo 2017 m. vyriausiuoju dirigentu tapo Tomas Ambrozaitis. Per pastaruosius keletą metų orkestras gerokai atsinaujino, profesiškai sustiprėjo.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro repertuare – ryškiausi klasikos šedevrai, šiuolaikinė Lietuvos bei užsienio kompozitorių muzika. Muzikinio teatro simfoninis orkestras ne kartą įkvėpė naujiems sumanymams ir klaipėdiečius kompozitorius. Kolektyvas pirmasis atliko Alvido Remesos Simfoniją Nr. 4 „Ecce Homo“ (1999), skirtą krikščionybės 2000-ųjų metų jubiliejui paminėti (įrašyta ir išleista kompaktinė plokštelė), Klaipėdos įkūrimo 770-mečiui skirtą oratoriją „Sakmė apie Mėmelburgą“ (2022), taip pat kitas tris šio kompozitoriaus simfonijas ir Vladimiro Konstantinovo stambios formos kūrinius.

Su orkestru koncertavo garsūs Lietuvos bei užsienio solistai ir kolektyvai, tarp jų – smuikininkai Ingrida Armonaitė, Ingrida Rupaitė, Vilhelmas Čepinskis, lūpinės armonikėlės virtuozas Gianluca Littera (Italija), fleitininkas Lukaszas Długoszas (Lenkija), dainininkai Michailas Svetlovas (JAV), Almas Švilpa, Nomeda Kazlauskaitė-Kazlaus, Oscar Marín (Ispanija), Violeta Urmana ir Alfredo Nigro (Italija), Kauno valstybinis choras, Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, Valstybinis choras „Vilnius“, Vilniaus savivaldybės mišrus choras „Jauna muzika“. Orkestras gastroliavo Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje.


RITA PETRAUSKAITĖ (sopranas / Lietuva)

Rita Petrauskaitė muzikos pradėjo mokytis Šiaulių vaikų muzikos mokykloje, čia baigė violončelės ir fortepijono klases (1979–1985). Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar – konservatorija) baigė du chorvedybos klasės semestrus (1985–1986). 1987–1991 m. Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetas) studijavo solinį dainavimą (dėst. V. Kuraitė) ir aktorinį meistriškumą (dėst. G. Žilys, S. Petkus, K. Žilinskas). 1994–1996 m. Flensburgo muzikiniame teatre (Vokietija), stažavosi pas dirigentą Volkerį Christą (Vokietija) bei pianistą ir kapelmeisterį Teo Say (JAV, Vokietija). 2002 m. dalyvavo Veros Scammon dainininkų konkurse JAV ir tapo jo finalininke. Nuo 2009 m. bendradarbiauja ir tobulinasi pas prof. Barbro Marklund Petersone (Norvegija).

Nuo 1991 m. dainuoja Klaipėdos valstybinio muzikiniame teatre (nuo 2002 m. – solistė), bendradarbiauja ir su kitais Lietuvos muzikiniais teatrais. Dainuodama muzikinių teatrų spektakliuose ir koncertuose, solistė bendradarbiavo su dirigentais Tomu Ambrozaičiu (Lietuva), Johannesu Wildneriu (Austrija), Cyrilu Diederichu (Prancūzija), Pierre‘u Vallet (Prancūzija), Fredericu Deloche‘u (Prancūzija), Ilmaru Hariu Lapiniu (Latvija), Normundu Vaiciu (Latvija), Martinu Lutzu (Vokietija), Nikolajumi Makarevičiumi (Baltarusija), Juozu Domarku (Lietuva), Martynu Staškumi (Lietuva), Robertu Šerveniku (Lietuva), Stasiu Domarku (Lietuva), Dainiumi Pavilioniu (Lietuva), Modestu Barkausku (Lietuva). Su dirigentu I. H. Lapiniu įrašė kompaktinę plokštelę „Baltic in Sound“.

Svarbiausi solistės sukurti operų vaidmenys: Indrė (E. Balsio „Kelionė į Tilžę“), Dona Ana (W. A. Mozarto „Don Žuanas“), Ilija (W. A. Mozarto „Idomenėjas“), Adina (G. Donizetti „Meilės eliksyras“), Džilda (G. Verdi „Rigoletas“), Violeta (G. Verdi „Traviata“), Rozina (G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“), Ponia Flut (O. Nicolai „Vindzoro šmaikštuolės“); Siuzana (W. A. Mozarto „Figaro vedybos“); Esmeralda (Z. Liepinio „Paryžiaus katedra“), Serpina (G. B. Pergolesi „Tarnaitė ponia“), Belinda (H. Purcello „Didonė ir Enėjas“), Injolis (C. Debussy „Pelėjas ir Melisanda“), Sapnų mergaitė, Šaukianti mergina (O. Narbutaitės „Kornetas“), Mari (G. Donizetti „Pulko duktė“), Undinė (A. Dvořáko „Undinė“), Ėtmė Simonait (istorijų opera „Klaipėda“).

Svarbiausi operečių vaidmenys: Kunigunda (L. Bernsteino „Kandidas”), Andželė Didjė (F. Leháro „Grafas Liuksemburgas“), Violeta Kavalini (I. Kálmáno „Monmartro žibuoklė“), Adelė (J. Strausso „Šikšnosparnis“), Franciska Kaljari (J. Strausso „Vienos kraujas“), Euridikė (J. Offenbacho „Orfėjas pragare“).

Svarbiausios soprano partijos oratorijose ir kt. stambiuose vokaliniuose-instrumentiniuose kūriniuose: Mergelė, Margarita (A. Honeggero „Žana d‘Ark ant laužo“), Angelas, Berniukas (F. Mendelssohn-Bartholdy „Elijas“); soprano partijos J. S. Bacho „Kalėdų oratorijoje“, G. Fauré, W. A. Mozarto „Requiem“, C. Orffo kantatoje „Carmina Burana“. 2017 m. vasarą dalyvavo tarptautiniame festivalyje „Bachosluženije“ Karaliaučiuje, kurio atidarymo koncerte atliko soprano partijas J. S. Bacho „Valstietiškoje“ ir „Kavos“ kantatose.

Solistė daugelį metų bendradarbiauja su Klaipėdoje įsikūrusiu kompozitoriumi Alvidu Remesa. Ji dainavo soprano partijas atliekant jo „Jubiliejinių šventų mišių“, skirtų M. K. Čiurlionio 130-osioms gimimo metinėms pažymėti (2005), taip pat Simfonijos Nr. 7 „Assumptiones“ (2016) pasaulines premjeras (šią partiją kompozitorius sukūrė specialiai jai).

2008 m. pelnė Klaipėdos miesto apdovanojimą „Padėkos kaukė“ (Metų aktorės nominacija) už Deizės vaidmenį P. Abrahamo operetėje „Balius Savojoje“ ir kitus ryškius personažus operose, operetėse, spektakliuose vaikams. Vėlesniais metais sulaukė dar keturių „Padėkos kaukės“ nominacijų už Kunigundos vaidmenį L. Bernsteino operetėje „Kandidas“ (2019), Indrės vaidmenį E. Balsio operoje „Kelionė į Tilžę“ bei Donos Anos vaidmenį W. A. Mozarto operoje „Don Žuanas“ (2020), Mari vaidmenį G. Donizetti operoje „Pulko duktė“ (2022) ir Undinės vaidmenį A. Dvořáko operoje „Undinė“ (2023).

Pelnė du Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro apdovanojimus „Pagauk bangą“ (nominacija „Metų operos solistė“) už Mari vaidmenį G. Donizetti operoje „Pulko duktė“ (2021) ir Undinės vaidmenį A. Dvořáko operoje „Undinė“ (2022).

BEATA IGNATAVIČIŪTĖ (sopranas / Lietuva)

Beata Ignatavičiūtė (g. 1990 m. Šiauliuose) 2009 m. baigė Klaipėdos S. Šimkaus konservatoriją, Valerijos Balsytės dainavimo klasę. Vokalo studijas tęsė Klaipėdos universiteto Menų fakultete, prof. Valentinos Vadoklienės klasėje, įgijo bakalauro (2013) ir magistro diplomus (2015).

Dainininkė yra daugkartinė Elzbietos Kardelienės dainininkų konkurso laureatė – triskart laimėjo antrąsias vietas (2010, 2011, 2012) ir Rektoriaus premiją, 2013 m. tapo šio konkurso pirmosios vietos laimėtoja. Tarptautiniame Mykolo Kleopo Oginskio kamerinės muzikos atlikėjų festivalyje-konkurse „Mykolo Kleopo Oginskio kūrybos perlai“ pelnė antrąją (2012) ir trečiąją (2015) premijas. 2013 m. tarptautiniame konkurse „Muzika be sienų“ laimėjo antrąją vietą. Triskart tapo tarptautinio konkurso-forumo „XXI amžiaus menas ir švietimas“ pirmosios vietos nugalėtoja (2014, 2015, 2016).

Nuo 2013 m. yra Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė. Tais pačiais metais dainavo Džuljetos partiją pagal Hectoro Berliozo draminę simfoniją „Romeo ir Džuljeta“ pastatytame šokio spektaklyje (choreografas Jurijus Smoriginas, 1999). Šiame teatre taip pat sukūrė keliolika vaidmenų operose, operetėse ir miuzikluose, tarp jų svarbiausi: Safi (J. Strausso operetėje „Čigonų baronas“), Krista (Z. Liepinio muzikinėje dramoje „Adata“), Jurga (V. Ganelino miuzikle „Velnio nuotaka“), Elfė (K. Lučinsko muzikiniame spektaklyje vaikams „Tinginėlių kaimas“), Spagečių karalienė (A. Kučinsko operoje vaikams „Makaronų opera“), Grafienė Cedlau (J. Strausso operetėje „Vienos kraujas“), Grafienė Fedora (I. Kálmáno operetėje „Misteris X“), Hodelė (J. Bocko miuzikle „Smuikininkas ant stogo“), Serpina (G. B. Pergolesi operoje „Tarnaitė ponia“), Mis Krumholc (F. Loesserio miuzikle „Kaip prasisukti versle be didelio vargo“), Sesuo Ona Roberta (D. Goggino miuzikle „Šounuolynas“), Blanšė Berou (F. Wildhorno miuzikle „Boni ir Klaidas“), Velma Keli (J. Kanderio miuzikle „Čikaga“), Nomeda (G. Kuprevičiaus operoje „Prūsai“), Paketė (L. Bernsteino operetėje „Kandidas“), Žibutė (A. Kučinsko operoje vaikams „Žvaigždžių opera“), Dona Elvyra (W. A. Mozarto operoje „Don Žuanas“), Euridikė (J. Offenbacho operetėje „Orfėjas pragare“), Svetimšalė princesė (A. Dvořáko operoje „Undinė“), Petisnė moteris (istorijų operoje „Klaipėda“), Adina (G. Donizetti operoje „Meilės eliksyras“). Dalyvauja KVMT teatralizuotose koncertinėse programose „Ispaniškoji sarsuela“, „Vivat kava!“.

2014 m. nominuota „Padėkos kaukės“ apdovanojimui už Kristos vaidmenį Z. Liepinio muzikinėje dramoje „Adata“. 2019 m. nominuota Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro apdovanojimui „Pagauk bangą“ (nominacija „Metų solistė“). 2023 m. KVMT apdovanojimuose pelnė „Publikos simpantijos“ apdovanojimą už Velmos Keli vaidmenį atgaivintame Johno Kanderio miuzikle „Čikaga“.

AURIMAS RAULINAVIČIUS (tenoras / Lietuva)

1998 m. pradėjo dainavimo studijas Kauno J. Gruodžio konservatorijoje. Nuo 2001 m. tęsė studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultete. 2005 m. studijavo Utrechto menų universitete Nyderlanduose. 2007 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė dainavimo magistrantūros studijas. 2007–2009 m. stažavosi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Operos studijoje.

Solistas yra Z. Paulausko (II vieta), S. Baro (I vieta) bei kitų dainininkų konkursų laureatas.

Koncertavo Nyderlanduose, Lenkijoje, Izraelyje, Slovėnijoje, Rusijoje.

Nuo 2013 metų yra Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas.

Sukūrė keliolika vaidmenų operose, operetėse ir miuzikluose. Tarp jų – Alfredas (J. Strausso „Šikšnosparnis“), Grafas Cedlau (J. Strausso „Vienos kraujas“), Rinučijus (G. Puccini „Džanis Skikis“), Chose (G. Bizet „Karmen“), Nemorinas (G. Donizetti „Meilės eliksyras“), Alfredas (G. Verdi „Traviata“), Vodemonas (P. Čaikovskio „Jolanta“), Roberto Vermičeloni (A. Kučinsko „Makaronų opera“), Pjerpontas Finčas (F. Loessero „Kaip prasisukti versle be didelio vargo“), Čarlzas Tanzlis (R. Mačiliūnaitės „Į švyturį“), Arlekinas (R. Leoncavallo „Pajacai“), Ragūnas (G. Kuprevičiaus „Prūsai“), Kandidas (L. Bernsteino „Kandidas“), Pelė I (A. Kučinsko „Žvaigždžių opera“), Don Otavijus (W. A. Mozarto „Don Žuanas“), Sielininkas (E. Balsio „Kelionė į Tilžę“).

Dalyvavo teatralizuotose koncertinėse programose: „Ispaniškoji sarsuela“, „Štrauso muzikos sūkurys“, „Itališkos dainos“, „Operetės šventė“, „Meilė keičia viską“.

MIHÁLY ZEKE (dirigentas / Vokietija)

Mihály Zeke gimė muzikų šeimoje Londone, o vaikystę praleido Budapešte ir Atėnuose. Po gyvenimą pakeitusio susitikimo su legendiniu Helmuthu Rillingu jis įstojo į Štutgarto aukštąją muzikos mokyklą (Stuttgart Musikhochschule) studijuoti vargonų, fortepijono ir dirigavimo, taip pat įgijo vertingos patirties dirbdamas akompaniatoriumi Gächinger Kantorei ir Friederio Berniuso Kammerchor Stuttgart. Vėliau jis praėjo atranką į prestižinę Vokietijos muzikos tarybos Dirigentenforum meistriškumo programą. Jis tobulinosi meistriškumo kursuose pas tokius dirigentus kaip Stefanas Parkmanas, Peteris Dijkstra ar Jörgas-Peteris Weigle. Jo studijas rėmė Kyveli-Horn fondas.

2012 m. jis tapo Dižono operos chormeisteriu ir turėjo galimybę asistuoti garsiems dirigentams (Gergely Madaras, Gérard Korsten, Emilio Pomarico, Roberto Rizzi Brignoli ir kt.), dirbant su SWR Baden Badeno orkestru ir Europos kameriniu orkestru. Šiais metais jis taip pat laimėjo Lied konkursuose Berlyne ir Slovėnijoje. 2014 m. jis buvo Anglijos nacionalinės operos kviestinis chormeisteris. Tais pačiais metais jo vadovaujamas jaunimo choras „Candide“ laimėjo 1-ąją vietą Neuchatelio chorų festivalyje. Nuo 2015 iki 2019 m. Mihály Zeke vadovavo kameriniam chorui „Arsys Bourgogne“, įsikūrusiam Vezlėje. Paskutinis jų įrašas „Naissance de Vénus“ sulaukė plataus atgarsio – pelnė „Classica“ apžvalgos „CHOC“ ir aukščiausią „Diapason“ įvertinimą. Tęsdamas su „Arsys“ pradėtus darbus, 2019 m. jis įkūrė „Cythera“.

Jis nuolat bendradarbiauja su tokiais orkestrais kaip „La Fenice“, „Pulcinella“, Dižono Burgundijos orkestru, „Accentus“, o taip pat Vengrijos ir Graikijos radijo chorais.

Šiuo metu jis dėsto Tiubingene ir Štutgarte, kur taip pat vadovauja universiteto simfoniniam orkestrui ir chorui. Aistringas muzikas, siekiantis sudominti klausytojus jaudinančiais pasirodymais, ir toliau garsėja kaip išskirtinė asmenybė, vienodai gerai išmananti simfoninį repertuarą, operą ir naująją muziką.

VILNIUS TECH AKADEMINIS CHORAS "GABIJA" (Lietuva)

VILNIUS TECH akademinis choras „Gabija” – tai kolektyvas, nuo 1964-ųjų metų puoselėjantis ilgametes tradicijas, dainininkų kūrybingumą, vienybę. Viena iš pagrindinių „Gabijos“ vertybių – stiprus ryšys tarp chorinio meno klasikos ir naujovių. Koncertų metu yra atliekama klasikinė ir šiuolaikinė chorinė muzika. Kolektyvas aktyviai dalyvauja įvairaus formato Lietuvos bei užsienio kultūros renginiuose, konkursuose nuolat pretenduoja į aukščiausius įvertinimus. Akademinis choras „Gabija“ taip pat inicijuoja kursus „ChoirLab“ jauniems chorų dirigentams, organizuoja tarptautinę chorų šventę „Žiemos šviesa“, kurioje kasmet dalyvauja įvairūs Lietuvos ir užsienio chorai.

Akademinis choras „Gabija“ jau daug metų varžosi įvairiuose nacionaliniuose bei tarptautiniuose konkursuose, o vien 2023-iaisias metais sugebėjo iškovoti antro laipsnio diplomą Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurse, sidabrinį diplomą ketvirtajame tarptautiniame Juozo Naujalio chorų konkurse (kuriame taip pat tapo jaunųjų chorų kategorijos nugalėtojais), o tarptautiniame chorų konkurse „Cantu Gaudeamus“ buvo įvertinti auksiniu diplomu ir pirma vieta savo kategorijoje.

„Esame jauni, ambicingi, kliūčių nebijantys, ilgamečio kolektyvo nariai. Mums dainavimas chore yra ne tik laisvalaikio praleidimas, bet ir tam tikras gyvenimo būdas. Neįsivaizduojame savęs be dalyvavimo koncertuose, festivaliuose, be smagių, kupinų naujų patirčių repeticijų. Tikime, kad dainuoti gali kiekvienas, todėl esame atviri naujoms idėjoms, kurios siekia tobulėti bei pažinti muzikos pasaulį.”

Choro istorija:

1961 m. Vilniuje įsikūrus Kauno politechnikos instituto filialui, 1964 m. kovo 8 d. filialo vadovybė ir studentų aktyvas subūrė chorą. Kolektyvui vadovauti buvo pakviestas Klemensas Griauzdė (1905–1983). Per dvi savaites pavyko surinkti 40 dainininkų. Kovo 23 d. dieną įvyko pirmoji choro repeticija. Jai vadovavo K. Griauzdė ir chormeisteriai Elona Paškūnienė bei Boleslovas Zubrickas.

VILNIUS TECH akademinio choro vadovai:

Klemensas Griauzdė: 1964 – 1975 m.

Feliksas Viskantas: 1975 – 1995 m.

Rasa Viskantaitė: 1995 - 2020 m.

Nuo 2020 metų chorui vadovauja Anna Miščenko, chormeisterė-koncertmeisterė Salomėja Bečelytė.

Partneriai