Dalyviai

ŠIAULIŲ VALSTYBINIS KAMERINIS CHORAS „POLIFONIJA“ (Lietuva)

Meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Linas Balandis

1974 m. chorvedžiai Danutė ir Sigitas Vaičiulioniai subūrė Senosios muzikos ansamblį, tuomečio Šiaulių pedagoginio instituto aktų salėje gruodžio 31 d. atlikusį pirmąjį savo koncertą, kuriame skambėjo renesanso ir baroko epochos muzikos kūriniai. Taip užgimė ne tik naujas muzikos kolektyvas, bet ir tradicija Naujųjų metų išvakarėse kviesti šiauliečius su muzika palydėti senuosius metus.

Vėliau ansamblio veikla plėtėsi, koncertų daugėjo, ir jau po penkerių metų ūgtelėjusiam kolektyvui buvo suteiktas choro „Polifonija“ vardas ir Liaudies kolektyvo statusas.

Choro atlikimo kultūra, repertuaras ir koncertų gausa „Polifoniją“ vedė link naujų kūrybinių pasiekimų. 1986 m. choras išauga paaugliškus mėgėjų marškinėlius ir tampa profesionaliu kolektyvu – Lietuvos valstybinės filharmonijos Šiaulių kameriniu mišriuoju choru.

1998 m. choras atsiskiria nuo Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir tampa brandžiu Šiaulių valstybiniu kameriniu choru „Polifonija“. Nuo to laiko choro statusas nesikeičia, keičiasi tik repertuaras, „Polifonijos“ tradicija tapusius renesanso ir baroko epochos kūriniais paremtą repertuarą papildant įvairių epochų ir šalių kompozitorių kūriniais, didelį dėmesį skiriant lietuviškos chorinės muzikos sklaidai Lietuvoje ir pasaulyje.

Choras „Polifonija“ nuolat koncertuoja įvairiose pasaulio šalyse, diriguojant puikiems šalies ir užsienio dirigentams, tokiems kaip Saulius Sondeckis, Juozas Domarkas, Gintaras Rinkevičius, Vytautas Miškinis, Vaclovas Augustinas, Modestas Pitrėnas, Robertas Šervenikas, Karmina Šilec (Slovėnija), Georg Mais (Vokietija), Mats Nilsson Sindenius (Švedija), Magnus Wassenius (Švedija), Ingo Ernst Reihl (Vokietija), Anthony Trecek-King (USA), Richard Bjella (USA), Dante Anzolini (Italija), Ferdinando Sulla (Italija), Gary Graden (Švedija), Agnieszka Franków-Żelazny (Lenkija) ir kt. Koncertinių kelionių biografijoje – Italija, Brazilija, Argentina, Vokietija, Austrija, Rusija, Švedija, Ukraina, Lenkija, Čekija, Bulgarija, Prancūzija, Latvija, Estija.

Choras yra koncertavęs su Lietuvos kameriniu orkestru, Klaipėdos kameriniu orkestru, Šv. Kristoforo orkestru, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestru, Lietuvos nacionaliniu ir Lietuvos valstybiniu simfoniniais orkestrais, orkestru Hamburger Camerata, Lvovo (Ukraina) filharmonijos ir kitais styginių bei pučiamųjų orkestrais iš įvairių šalių.

Kiekvienais metais choras dalyvauja įvairiuose muzikos festivaliuose Lietuvoje bei užsienyje, taip skleisdamas lietuviškos chorinės muzikos žavesį.

Simona LIAMO (sopranas)

Baigė studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. Irenos Milkevičiūtės dainavimo klasėje. Tobulinosi pas gerai žinomus Lietuvos ir užsienio dainininkus, muzikus: Violeta Urmana, Greham Grigorian, Elena Batoukova Kerl, Raminta Lampsatytė, Olga Eleonora Taškinaitė, Carmen Santoro, Vincente Dumestre, Sergey Malcev, Irina Dolzhenko, Sigutė Stonytė ir kt., dirbo su dirigentais Modestas Barkauskas, Julius Geniušas, Vytautas Lukočius, Modestas Pitrėnas, Gintaras Rinkevičius, Martynas Staškus, Robertas Šervenikas, Alvydas Šulčys, Ričardas Šumila, Karolis Variakojis ir kt.

2015 metais su senosios muzikos ansambliu Le Poeme Harmonique, atliko Teosenos vaidmenį Giovanni Maria Pagliardi marionečių operoje Caligula. Vėliau buvo pakviesta bendradarbiauti su Lietuvos operos ir baleto teatru, kur atliko Džiuljetos (Vincenzo Bellini I Capuleti e I Montecchi, Micaelos (George'o Bizet Carmen), Ksenijos (Modesto Musorgskio Boris Godunov), Anninos (Giuseppe Verdi La traviata), Mėlynės (Jono Tamulionio Bruknelė), Balso iš dausų (Giuseppe Verdi Don Carlos) vaidmenis.

Nuo 2012 m. dažnai kviečiama Lietuvos nacionalinės filharmonijos ankstyvosios muzikos ansamblio Musica Humana (meno vadovai Algirdas Vizgirda, Robertas Beinaris). Su šiuo ansambliu, dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose, sukaupė platų repertuarą – nuo senosios iki šiuolaikinės muzikos. Taip pat dainininkė dažnai atlieka Lietuvos kompozitorių kūrybą. Kai kurių kompozitorių –  Zitos Bružaitės, Vaidos Striaupaitės-Beinarienės, Algimanto Kubiliūno, Giedriaus Kuprevičiaus ir kt. –  atlikti kūriniai buvo premjeriniai. Kviečiama koncertuoti su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (dirigentas Gintaras Rinkevičius). Su šiuo kolektyvu atliko tokias stambias formas, kaip Carlo Orffo kantata Carmina Burana, Johanno Sebastiano Bacho Mišias h-moll, Reinholdo Gliero koncertą koloratūriniam sopranui ir orkestrui op. 82, I dalį. Yra kviečiama bendradarbiauti su kitais žinomais kolektyvais: Čiurlionio kvartetas, šiuolaikinės muzikos ansamblis Synaesthesis, Klaipėdos kamerinis orkestras ir kt. Aktyviai koncertuoja ne tik Lietuvoje, turėjo koncertinių turų Vokietijoje, Norvegijoje, Estijoje, Latvijoje, Ukrainoje. 

Dainininkė nusifilmavo dokumentiniame filme Aš už tave pakalbėsiu (režisieriai Virginija Vareikytė ir Maximilien Dejoie). Kartu su Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansambliu Musica Humana įrašė Lietuvos autorių kompozicijas kompaktinėse plokštelėse Laiko atspindžiai, Vizijos ir Obojų kvintetas LT. Su šiuolaikinės muzikos ansambliu Synaesthesis išleido kompaktinę plokštelę Pradžios ir pabaigos knyga, kurioje solistė atliko legendinio lietuvių kompozitoriaus Algirdo Martinaičio muziką.

2015-2016 dirbo Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos choro koncertmeistere.

2016 dirba Anykščių meno mokykloje, solinio dainavimo mokytoja.

2024 dirba Karoliniškių muzikos mokykloje, solinio dainavimo mokytoja.

Nora PETROČENKO (mecosopranas)

Dainininkė yra dažnai kviečiama atlikti klasikinį koncertinį repertuarą, dalyvauti įvairiuose operų pastatymuose Prancūzijoje, Portugalijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje. Svari atlikėjos repertuaro dalis tenka baroko ir šiuolaikinei muzikai. 

Nora Petročenko mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, vėliau įgijo magistro laipsnį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Atlikėja tobulino vokalinį meistriškumą pas garsius operos solistus Algirdą Janutą (tenoras), Liubov Chuchrovą (sopranas), taip dalyvavo daugelyje meistriškumo kursų , vadovaujamų tokių žymių figūrų kaip Kevin Smith, Helmuth Rilling, Rolandas Muleika, Hermann Max, Rinaldo Alessandrini, Roberto Gini, o taip pat Claudine Ansermet, David Gowland, Alessandro Pagliazzi, Roberto Balconi ir kt. 

Atlikėja yra dainavusi su Lietuvos kameriniu orkestru, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Klaipėdos kameriniu, Šv. Kristoforo kameriniu orkestrais, kamerinės muzikos ansambliu „Musica Humana“, taip pat su SWR Sinfonieorchester Baden-Baden und Freiburg (Vokietija), „Remix Ensemble“(Portugalija), „Ensemble Multilatérale“ (Prancūzija), „Spectra Ensemble“ (Belgija), „Royal Chamber Orchestra of Wallonia“ (Belgija), „Capella Temporale“ ir smuiko virtuozu Dmitry Sinkovsky, taip pat su tokiais senosios muzikos ansambliais kaip „Banchetto musicale", „Morgaine“, „Affectus Musicus", „Brevis consort", „Reversio“, „Arcadia consort, Baltijos šalių baroko orkestru, Baroko operos teatro orkestru ir kt. 

Dainininkė ne kartą yra dalyvavusi įvairiuose užsienio ir Lietuvos prestižiniuose festivaliuose, tokiuose kaip „Musica" (Prancūzija), „Berliner festspiele“ (Vokietija), „Lucerne Festival“ (Šveicarija), „RomaEuropa“ (Italija), „Biennale Musica“ (Italija) taip pat aktualiosios muzikos festivalyje „Gaida", Thomo Manno festivalyje, Pažaislio muzikos festivalyje, Tytuvėnų festivalyje, „Banchetto Musicale", „Kuršių Nerija“ ir daugelyje kitų. 

Ypatingos sėkmės ir įvertinimo Nora Petročenko sulaukė bendradarbiaudama su Prancūzijos muzikinio teatru „T & M“/Paris ir sukūrusi Katerinos di Mediči vaidmenį W. Mitterer operoje „Massacre" (dir. P. Rundel, rež. L. Lagarde), Frikos ir Helmvigės - R. Wagner / J. Dove Nybelungų žiedo tetralogijoje „Ring Saga“ (dir. P. Rundel, rež. A. Gindt), Margaret Thatcher – S. Rivas operoje „Aliados“ (dir. L. Warynski, rež. A. Gindt). 2018 metų Venecijos Bienalėje opera „Aliados“ buvo apdovanota „Sidabrinio liūto“ prizu. A. Schönbergo operos „Moses und Aron“ koncertinio turo Europoje metu 2012 metais, diriguojant maestro Sylvain Cambreling, dainininkė yra atlikusi Ketvirtos nuogos moters partiją. Šio kūrinio įrašas buvo nominuotas 2014-ųjų Grammy apdovanojimams geriausio operos įrašo kategorijoje. 

Įsimintini ir atlikėjos Lietuvoje sukurti vaidmenys: Kornelijos G.F Händelio operoje „Julijus Cezaris“ (Baltijos kamerinio operos teatro pastatymas, dir. R.Bliškevičius, rež. Rūta Butkus), Juditos A. Vivaldi oratorijos „Juditos triumfas“ sceniniame pastatyme (Baroko operos teatras / dir. J. M. Jauniškis, rež. G. Varnas) , Orlando A.Vivaldi operoje „Orlando Furioso“ (Všį Artis Opera pastatymas / muzikos vadovas Dmitry Sinkovsky, rež. Jūratė Vansk), Thais draugės G. F. Händelio oratorijos „Aleksandro puota“ sceniniame pastatyme Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (dir. R. Beck -Vokietija, rež. C. Kael – Vengrija), Pasiuntinės Silvijos C. Monteverdi operoje „Orfėjas“, Dafnės G. Caccini operoje „Euridikė“ (festivalio „Banchetto musicale“ pastatymai / meno vadovas D. Stabinskas), Aetros M. Vitale atkurtoje operoje „Elenos pagrobimas“ (rež. C. Levati, meno vadovas Marco Vitale), Ereničės J. de Sousa Carvalho operoje apie Lietuvą „Everardas II – Lietuvos karalius“ (dir. A. Soriano, V. Lukočius, rež. A. Ptakauskė), Izabelės A. Navicko kamerinėje operoje „Alpha“ („Operomanija“ / rež. Gintarė Minelgaitė; 2018 m. opera įvertinta Auksiniu scenos kryžiumi), Motinos R. Mačiliūnaitės šokio operoje „Amžinybė ir viena diena“ (LNOBT pastatymas / dir. R. Šumila, rež.-choreografas I. Galili) ir kt. 

Tarp ryškiausių dainininkės atliekamų kūrinių taip pat ir ankstyvojo baroko operų partijos: Didonės H. Purcell operoje „Didonė ir Enėjas", Pasiuntinės Orestėjos Fr. Caccini operoje „Rudžiero išlaisvinimas iš Alčinos salos“, Veneros C. Monteverdi madrigalinėjė operoje „Nedėkingųjų Šokis“, taip pat oratorinio žanro kūriniai: J. S Bacho Mišios h-moll, „Magnificat“, „Kalėdų oratorija“, „Velykų oratorija“, G. F. Händelio „La Resurrezione“, W. A Mozarto „Requiem“, A. Vivaldi „Gloria“, D. Scarlatti, A. Bononcini ir G.P . Pergolesi „Stabat Mater“, A. Scarlatti „Casimiro-Re di Polonia", F. Mendelsohno oratorija „Paulus“, M. Brucho „Das Lied von der Glocke“ ir daugelis kitų. 

Nora Petročenko yra ir dažna Lietuvos kompozitorių –  Onutės Narbutaitės, Mindaugo Urbaičio, Felikso Bajoro, Marcelijaus Martinaičio, Osvaldo Balakausko, Vidmanto Bartulio, Ramintos Šerkšnytės, Ritos Mačiliūnaitės, Alberto Navicko ir kitų autorių kūrinių atlikėja. 

Dainininkė yra įrašiusi muzikos Lietuvos radijo fondams, dalyvavo įrašant šiuos kūrinius ir kompaktines plokšteles: „Italų muzika Vazų dvare“ (2002), Felikso Bajoro „Ženklas“ (2007), Onutės Narbutaitės „Pas de deux“ (2007), Wolfgango Mittererio „Massacre” (2010), R. Wagner, J. Dove, G. Vick Ring Saga L’ANNEU DU NIBELUNG (2011), Arnold Schönberg „Moses und Aron“ (2014), Giedrius Alkauskas „Užburtasis laikas” (2014), „Julius Juzeliūnas. Melika“ (2016) ir kt.

Dovilė SAVICKAITĖ (vargonai)

Gimė 1978 m. gruodžio 3 d. Lentvaryje. 1985–1996 m. mokėsi chorinio dirigavimo Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. 1996–2002 m. studijavo vargonus prof. L. Digrio klasėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 2001-ųjų studijas tęsė profesoriaus Chr. Krummacher klasėje Leipcigo aukštojoje muzikos mokykloje (Vokietija). Ten ji įgijo vargonų (2003) ir bažnytinės muzikos (2005) magistro diplomus. 2007 metais D. Savickaitė baigė prof. Jacques van Oortmersseno vargonų klasės magistrantūrą Olandijoje, Amsterdamo konservatorijoje. D. Savickaitė dalyvavo žymių Europos vargonų profesorių M. Radulescu, M. Schmedingo, W. Zererio, L. Robilliardo, E. M. Belotti, P. van Dijko ir kt. meistriškumo kursuose. Ji koncertuoja, dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose. 2008 m. D. Savickaitė pelnė III premiją Lodzėje (Lenkija) vykusiame tarptautiniame J. Kucharskio vargonininkų konkurse. 2011-aisiais ji tapo tarptautinio M. K. Čiurlionio vargonininkų konkurso diplomante. Dar studijų metais D. Savickaitė pradėjo dirbti vargonininke bažnyčiose Lietuvoje, vėliau – Vokietijoje ir Olandijoje. Nuo 2007 m. ji yra Vilniaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios vargonininkė ir choro vadovė. D. Savickaitė aktyviai įsitraukė ir į pedagoginę bei organizacinę veiklą: surengė kursus Vilniaus apskrities vargonininkams ir bažnytinių chorų vadovams, dėstė improvizacijos ir darbo su choru disciplinas (Vilnius, pal. J. Matulaičio parapija, 2009); kursus vargonininkams „Gavėnios ir Velykų laikas bažnyčioje” (Vilnius, Šv. Kazimiero bažnyčia, 2010) – pravedė giesmių harmonizavimo/aranžavimo, vargonavimo bei teorines paskaitas apie vargonų registrus ir jų naudojimą. 2013 m. Kultūrinės plėtros projekto „Atlikėjo polifunkcionalumas muzikiniuose, kultūriniuose ir socialiniuose procesuose” metu D. Savickaitė vedė meistriškumo kursus Lietuvos bažnyčių vargonininkams, 2012–2016 m. buvo Jono Žuko vargonininkų konkurso žiuri narė. Nuo 2017-ųjų ji yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė, nuo 2020 m. – valdybos narė.

Raul TALMAR (dirigentas, Estija)

Raul Talmar – buvęs Estijos chorų asociacijos prezidentas (2013–2019 m). Šiuo metu jis yra mišraus choro K.O.O.R. ir Talino universiteto Baltijos kino, medijų ir menų mokyklos mišraus choro dirigentas.  Per 35-erius metus jis dirigavo daugeliui populiariausių Estijos chorų, tokių kaip Talino technologijos universiteto akademinis vyrų choras, Helsinkio akademinis vyrų choras KYL, Klementi siuvimo fabriko moterų choras, Pernu Mattone kamerinis choras, nacionalinis merginų choras LEELO, Talino rusų choras ir Talino Šv. Karolio bažnyčios koncertinis choras. Nuo 1993 m. diriguoja mišriems ir moterų chorams jaunimo dainų šventėse, o nuo 2004 m. – visose Estijos dainų ir šokių šventėse, taip pat buvo XVI studentų dainų šventės „Gaudeamus“ (2011 m.) estų programos meno vadovas. 2006 m. Estijos chorų asociacija jį nominavo „Metų dirigentu“. Jis buvo tarptautinių chorų festivalių Rusijoje, Rumunijoje, Lietuvoje, Lenkijoje vertinimo komisijos narys, rengė dirbtuves keliuose tarptautiniuose festivaliuose.

2018 m. vasarą R. Talmar buvo tarptautinio chorų festivalio „Europa Cantat Tallinn“ atidarymo programos meno vadovas, o 2019 m. – Estijos dainų ir šokių šventės moterų chorų programos meno vadovas.

2012 m. jis buvo apdovanotas 5-ojo laipsnio Baltosios žvaigždės ordinu.

Šiuo metu eina Europos chorų asociacijos viceprezidento pareigas.

Klaipėdos choras AUKURAS

Meno vadovas ir vyr. dirigentas Tomas AMBROZAITIS

Choras įkurtas 1993 metais choro dirigentų Alfonso Vildžiūno ir Vladimiro Konstantinovo iniciatyva. 1996 –2022 m. kolektyvui vadovavo A. Vildžiūnas.

Daugiau nei dvi dešimtis dainininkų vienijantis choras yra atviras įvairių stilių, žanrų ir epochų muzikai.

Gilindamasis į klasikinės chorinės muzikos atlikimo technikas, kūrybiškai interpretuodamas šiuolaikinių kompozitorių opusus, kolektyvas taip pat su didžiausiu malonumu atlieka džiazo ir populiariosios muzikos kūrinius, rengia įvairias edukacines programas vaikams ir jaunimui.

Profesionalai vertina turtingą ir sodrų choro skambesį, gerą intonaciją bei dėmesį moderniems, techniškai sudėtingiems kūriniams. Choras yra aktyvus Klaipėdos muzikinio gyvenimo dalyvis, bendradarbiaujantis tiek su pripažintais menininkais, tiek su jaunais, talentingais kūrėjais.

Viena svarbesnių pastarųjų metų choro veiklų – dalyvavimas operos–triptiko „Neringa“ pastatymuose festivalyje „Kuršių nerija“.

„Aukuras“ yra keturiolikos tarptautinių konkursų laureatas.  Jo koncertinėje biografijoje – šimtai koncertų ne tik Lietuvoje, bet ir Tailande, Izraelyje, Kanadoje, JAV, Meksikoje, daugelyje Europos šalių.

2022-ųjų rudenį „Aukuro“ meno vadovu tapo Tomas Ambrozaitis, chormeistere – Dovilė Kirdaitė, koncertmeisterė – Aušra Valentienė.

KLAIPĖDOS KAMERINIS ORKESTRAS (KKO)

Meno vadovas Mindaugas BAČKUS

KKO yra vienas dinamiškiausių profesionalių Lietuvos kamerinių orkestrų. Kruopščiai formuojamomis programomis ir uždegančiomis interpretacijomis KKO aktyviai siekia stimuliuoti ir šviesti savo auditoriją, pateikdamas plačią įvairių epochų muzikinių stilių ir žanrų paletę, uostamiestyje steigdamas naujas orkestro koncertų tradicijas.

Profesinis kolektyvo augimas ir skambesio kokybė nuo pat pradžių buvo gabių stygininkų rankose. Orkestro įkūrimą 1992 m. inicijavo altininkė Liuda Kuraitienė. Dar didesnį postūmį profesionalumo link kolektyvui suteikė 2009 m. jo meno vadovu tapęs violončelininkas Mindaugas Bačkus.

Vienas ryškiausių ir įvairiapusiškiausių savo kartos muzikų į darbą su orkestru žvelgia kaip į „gyvenimo būdą, santykio su muzika filosofiją, kūrybinę bendrystę“. Jo toliaregiškos idėjos įkvėpė kolektyvą pastebimiems pokyčiams.

Orkestras ypač didelį dėmesį skiria edukacinėms programoms, nes tai – dar vienas būdas skleisti meilę klasikinei muzikai, uždegti ja jaunąją muzikų ir klausytojų kartą. Su repertuaru plečiasi ir orkestro gastrolių geografija: ne sykį aplankyti daugelis Lietuvos festivalių, Vokietija, Lenkija, Ukraina, Latvija, Estija, Suomija, Italija, Šveicarija, Rusija ir kitos užsienio šalys. Pasirodyta festivaliuose „Gaida“ Lietuvoje, „Murten Classics“, „Montreux“, „Klangantrisch“.

ŠV. KRISTUPO PUČIAMŲJŲ KVINTETAS

Giedrius GELGOTAS (fleita)

Ugnius DIČIŪNAS (obojus)

Andrius ŽIŪRA (klarnetas)

Andrius PUPLAUSKIS (fagotas)

Andrius DIRMAUSKAS (valtornė)

Susikūręs 2003 metais – tai aktyviausias ir ilgiausiai nepriklausomoje Lietuvoje gyvuojantis klasikinis medinių pučiamųjų kvintetas. Jame groja talentingi muzikai, tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatai. Visi jie yra baigę Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, vėliau stažavo įvairiose Vakarų Europos aukštosiose muzikos meno mokyklose.

Šio aukšto profesinio lygio kolektyvo meninė veikla jau seniai peržengė mūsų šalies koncertinių salių erdves. Tarptautinį pripažinimą atlikėjai pelnė 2007 metais Prancūzijoje Marselio mieste vykusiame prestižiniame VI tarptautiniame Henri Tomazio medinių pučiamųjų kvintetų konkurse. Čia jie laimėjo I vietą ir specialųjį prizą už kompozitorius Régio Campo konkursui parašyto privalomojo kūrinio „Toy“ geriausią atlikimą.

Kolektyvą sėkmė lydėjo ir kitais – 2008 metais prestižiniame Tarptautiniame kamerinės muzikos konkurse Osakoje. Čia lietuvių atlikėjai garbingą ketvirtąją vietą pasidalijo su Niujorko pučiamųjų kvintetu. Tai labai aukštas meninis įvertinimas: šioje ansamblių kategorijoje varžėsi net 230 kolektyvų iš įvairių pasaulio šalių.

Per penkiolikos metų veiklos laikotarpį Šv. Kristupo pučiamųjų kvintetas sukaupė turtingą, stilistiškai įvairų repertuarą. Greta klasikinių W. A. Mozarto, F. Danzio, P. Taffanelio, A. Reichos kvintetų, atlikėjai itin didelį dėmesį skiria sudėtingiems XX a. autorių kameriniams opusams – S. Barberio, L. Berio, M. Arnoldo, G. Ligetti, H. Villa-Loboso, J. M. Damase`o ir daugelio kitų kompozitorių kūrybai.

Kvinteto atlikėjai noriai bendradarbiauja su šių dienų lietuvių kompozitoriais, o tai gausina pučiamųjų instrumentų kamerinio ansamblio repertuarą. Taip atsirado R. Šileikos, R. Giedraičio, R. Vitkauskaitės bei kitų lietuvių kompozitorių kameriniai kūriniai klasikiniam pučiamųjų kvintetui.

Šv. Kristupo pučiamųjų kvinteto veikla neapsiriboja tradiciniais koncertais, jis nuolat ieško naujų koncertinio repertuaro sudarymo principų, originalios, Lietuvoje dar neskambėjusios muzikos. Kolektyvas organizuoja ir su kitomis meno formomis susijusius projektus, festivalius, dalyvauja įvairiuose kultūriniuose renginiuose. Taip gimė koncertinė programa „Linija“, kurioje muzika susiliejo su meistrišku LNOBT primabalerinos Olgos Konošenko šokiu. Siekdami kamerinio ansamblio muzikavimo darnos ir kartu individualios atskirų instrumentų muzikinės išraiškos, atlikėjai kartais keičia ansamblio instrumentinę sudėtį, papildydami koncertines programas kitų instrumentinių sudėčių kūriniais. Ieškodami originalių koncertinių programų sprendimų, Šv. Kristupo medinių pučiamųjų kvintetas yra muzikavęs kartu su Marselio (Prancūzija) pučiamųjų kvintetu kaip decetas.  Taip pat su Sostinės vario kvintetu – dešimt skirtingų pučiamųjų instrumentų kartu grodami atliko Rimanto Giedraičio kūrinį „Vasaros muzika“, parašytą pučiamųjų decetui. Koncerte taip pat skambėjo L. Bernsteino kūrinio „Vestsaido istorijos“ versija pučiamųjų decetui.

Plati pučiamųjų kvinteto koncertinė geografija: atlikėjai daug koncertuoja Lietuvoje, taip pat ir užsienio šalyse. Šv. Kristupo kvinteto artistai yra dalyvavę festivaliuose („Sugrįžimai“, „Vilniaus festivalis”, „Kristupo vasaros festivalis“, „Druskomanija“, „Sekmadienio muzika“, „Iš arti”, „FIMU“ (Prancūzija), tarptautiniame Janacek klasikinės muzikos festivalyje (Čekija)), o taip pat surengę koncertus Lietuvoje, Prancūzijoje, Čekijoje ir Šveicarijoje.

Raminta VAICEKAUSKAITĖ (sopranas)

Tarptautinių konkursų, Auksinio scenos kryžiaus laureatė, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, VDU muzikos akademijos lektorė. Po abitūros Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijoje Raminta baigė solinio dainavimo studijas LMTA (prof. R. Maciūtės klasėje), kur įgijo meno licenciato laipsnį. Studijų metais stažavo Graco (Austrija) Muzikos ir parodomųjų menų universitete (prof. J. Loibl klasėje), tobulinosi meistriškumo kursuose Vokietijoje ir Austrijoje. Daugelyje respublikinių ir tarptautinių dainavimo konkursų Raminta laimėjo laureato vardą: I vieta 3-jame tarptautiniame Jāzeps Vītols dainininkų konkurse (Latvija); Grand Prix tarptautiniame dainininkų konkurse „XXI amžiaus menas“ (Ukraina); I vieta ir Bravissimo prizas už sceninį įtaigumą 4-jame Beatričės Grincevičiūtės kamerinio dainavimo konkurse (Vilnius); I vieta ir diplomas už geriausią Lied atlikimą Tarptautiniame vokalistų ir pianistų–koncertmeisterių konkurse (Vilnius); I premija meistriškumo kursuose „Internationale Opernwerkstatt Laubach“ (Vokietija); diplomas tarptautiniame dainininkų konkurse „Neue Stimmen 2005“ (Vokietija); III vieta V. Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkurse (Vilnius), I vieta Tarptautiniame operos dainininkų konkurse „Giovanni Martinelli – Aureleano Pertile“ (Italija, 2016). Nuo 2007 m. R. Vaicekauskaitė yra Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė. 2006 m. už Maricos vaidmenį (I. Kálmán‘o „Grafaitė Marica“) jai įteiktas Auksinis scenos kryžius ir Fortūnos apdovanojimas. 2008 m. Raminta apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi ir Orfėjumi už Hanos Glavari (F.Lehár‘o „Linksmoji našlė“), Ninon Tisje (I. Kálmán‘o „Monmartro žibuoklė“) bei Micaëla (J.Bizet „Karmen“) vaidmenis. 2011 m. už Lucios vaidmenį (G. Donizetti „Lucia di Lammermoor“) Raminta apdovanota Fortūna. Dainininkė aktyviai koncertuoja, rengia solines koncertines programas, dainuoja su garsiausiais Lietuvos muzikos atlikėjais, dirigentais, chorais bei orkestrais, dalyvauja žymiausiuose muzikos festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 2010 m. LNOBT pakviesta atlikti Violetos vaidmenį G. Verdi operoje „Traviata“, o 2016 m. LNOBT paruošė Elisabettos di Valois vaidmenį G. Verdi operoje „Don Carlo“. 2018 m. debiutavo Vanemuine teatre (Estija) Lucios vaidmeniu G. Donizetti operoje „Lucia di Lammermoor“. 2010 m. išleido savo debiutinį CD „An evening with Raminta Vaicekauskaitė“.

Mindaugas ZIMKUS (tenoras)

Tarptautinių konkursų laureatas, Grand Prix prizus pelnęs S. Baro vyrų balsų (2001) bei vokalinės kamerinės muzikos „Beatričė“ (2011) konkursuose. LRT konkurso „Triumfo arka – auksinis balsas“ II vietos nugalėtojas, „Fortūnos“ diplomantas, tris kartus nominuotas Auksiniam scenos kryžiams bei 2009 metais pripažintas geriausiu Kauno valstybinio muzikinio teatro solistu. Solinio dainavimo mokęsis LMTA prof. Virgilijaus Noreikos klasėje, Mindaugas yra sukūręs daugiau nei dvidešimt pagrindinių vaidmenų įvairiose operose, o jo repertuare ypatingą vietą užima ne tik operos, operetės bei miuziklo žanrai, bet ir kamerinė vokalinė muzika bei stambūs koncertiniai žanrai. Šiuo metu Mindaugas yra Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, VDU Muzikos akademijos lektorius, Kauno J. Gruodžio konservatorijos pedagogas, kviečiamas koncertuoti įvairiose Lietuvos koncertų salėse bei festivaliuose, tokiuose kaip Pažaislio muzikos festivalis, Thomo Manno festivalis, „Užutrakio vakarai“, „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“, „Gaida“, Rokiškio festivalis, Tarptautinis vargonų muzikos festivalis, Tarptautinis Tauragės muzikos festivalis ir kt. Taip pat šiuo metu Mindaugas kuria vaidmenis Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre bei „Domino“ teatre.

Paulė GUDINAITĖ (fortepijonas)

Meno daktarė, tarptautinių konkursų laureatė, pelniusi geriausios koncertmeisterės diplomą tarptautiniame kamerinės muzikos konkurse „Beatričė“ (2011) bei laimėjusi 1-ją vietą respublikiniame koncertmeisterių konkurse Vilniuje. Baigusi studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kurioje 2011 m. įgijo atlikimo meno bakalauro ir 2013 m. magistro laipsnius profesorių P. Geniušo fortepijono ir I. Armonienės koncertmeisterio klasėse, o 2017 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje apgynė muzikos krypties meno daktarės laipsnį (prof. I. Armonienė, prof. R. Stanevičiūtė). Šiuo metu ji yra Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos fortepijono pedagogė. Paulė aktyviai koncertuoja įvairiose koncertų salėse Lietuvoje bei užsienyje, dalyvavo tokiuose festivaliuose kaip „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“, Thomo Manno festivalis, Pažaislio festivalis, „Užutrakio vakarai“, Tarptautinis vargonų muzikos festivalis Rokiškyje. Paulė yra nuolatinė tenoro Mindaugo Zimkaus bei mecosoprano Eglės Šidlauskaitės scenos partnerė, koncertavusi su tokiais dainininkais kaip Raminta Vaicekauskaitė, Ona Kolobovaitė, Renata Dubinskaitė, Giedrius Prunskus, Igor Bakan, Tadas Girininkas, Vitaly Yushmanov, Liza Antipova, Olena Tokar, M. Gomar. 

Sophie-Véronique CAUCHEFER-CHOPLIN (vargonai, Prancūzija)

Gimė Nožan le Rotru miestelyje, Prancūzijoje. Kilusi iš muzikantų šeimos, ji nuo mažens mokėsi skambinti fortepijonu. Baigusi fortepijono, vargonų (pas Gérard Letellier) ir harmonijos kursus Le Mano nacionalinėje muzikos mokykloje, ji įstojo į Paryžiaus aukštąją nacionalinę muzikos konservatoriją, joje studijavo vargonavimą pas Rolande Falcinelli. Tuo metu ji pelnė pirmąsias vietas už vargonavimą, improvizaciją, harmoniją, fugą ir kontrapunktą (mokėsi pas Jean Lemaire, Micheli Merlet ir Jean-Claude Henry). Jos akademiniai pasiekimai 1980 m. buvo įvertinti Prancūzijos kultūros ministerijos apdovanojimu. 1990 m. ji tapo pirmąja moterimi, laimėjusia antros vietos premiją už improvizacijas Šartro tarptautiniame vargonų improvizacijos konkurse.

Nuo 1983 m. iki 2013 m. buvo Paryžiaus Žano Batisto de la Salė bažnyčios didžiųjų vargonų garbės vargonininkė, nuo 1985 m. – Paryžiaus Šv. Sulpicijaus bažnyčios didžiųjų vargonų vargonininkė, o 2023 m. vasarį ją paskyrė tituline vargonininke  kartu su Karol Mossakowski. Ji yra pirmoji moteris, įgijusi šį titulą bažnyčioje, turinčioje vienus iš trijų didžiausių vargonų Paryžiuje. 

Sophie-Véronique padarė didelę tarptautinę karjerą – rengia rečitalius visame pasaulyje, yra grojusi daugiau nei 35 šalyse. Kolegų laikoma viena geriausių savo kartos improvizuotojų, ji taip pat rengia skaitymų akompanuojant vargonams koncertus kartu su tokiais aktoriais, kaip Pierre Arditi, Pauline Choplin, Pierre-Marie Escourrou, Didier Flamand, Brigitte Fossey, François-Eric Gendron, Michael Lonsdale, Marcel Maréchal ir Guillaume Marquet. 2019 m. taip pat koncertavo su užsienio aktoriais Vokietijoje ir Suomijoje. 

Jos gebėjimai improvizuoti paskatino ją vesti meistriškumo kursus tiek gimtojoje šalyje, tiek užsienyje, įskaitant Amerikos vargonininkų gildijos (AVG) nacionalinius suvažiavimus 2006 ir 2012 m., taip pat dirbti akademijose (Londone, Bjaricoje, Kevelare, Stokholme, Švabijos Gmiunde, JAV, Trieste ir kt.). Ji nuolat kviečiama būti nacionalinių ir tarptautinių konkursų vertinimo komisijos nare (2006 m. AVG Čikagoje, 2008 m. Šartro tarptautinio konkurso, 2011 m. Karlo Nielseno konkurso Odensėje, 2012 m. AVG Nešvilyje, 2013 m. Longvudo soduose, 2014 m. Majamyje, Kvebeke ir Dubline, 2016 m. Šartre, 2017 m. Odensėje ir Sent Olbanse, 2019 ir 2022 m. Švabijos Gmiunde, 2023 m. Vilniuje ir kt.).

2008 m. ją paskyrė vargonų atlikimo ir improvizacijos profesore Londono karališkajame muzikos koledže, be to, ji buvo kviestinė profesorė Jeilio universitete (Niu Heivenas, JAV).

2017 m. rugsėjį Šv. Sulpicijaus bažnyčioje rengto koncertų ciklo metu ji pirmą kartą improvizavo įgarsinant nebylųjį filmą (C. Th. Dryer „La passion de Jeanne“). Nuo to laiko tokius pasirodymus nuolat kartoja koncertuose Prancūzijoje ir užsienyje. Ji vargonavo kino festivalyje „La fête du Cinéma“ (Paryžius, 2019 ir 2020 m.) ir kituose festivaliuose įvairiuose miestuose, pavyzdžiui, Izerlone ir Poryje 2023 m., Hamburge, Kopenhagoje ir Ostkampe 2024 m.

2023 m. gegužę ją pakvietė į Sen Žermeno de Prė džiazo festivalį. Jo metu kartu su Rhoda Scott ji surengė unikalų gyvą pasirodymą Šv. Sulpicijaus bažnyčioje, nutiesdama tiltus tarp klasikinės ir džiazo muzikos, gospelo muzikos ir improvizacijų. 2024 m. gegužę ji dar kartą atliko improvizacinius akompanimentus kino muzikai.

2024 m. liepos 14 d. prezidento dekretu jai suteiktas Prancūzijos Garbės legiono kavalieriaus laipsnis.

Pauline CHOPLIN (aktorė, Prancūzija)

Gimė muzikų šeimoje, todėl dar būdama labai jauna įstojo į konservatoriją ir 2010 m. įgijo fortepijono bei kamerinės muzikos studijų diplomą. Tuo pat metu ji lankė muzikologijos kursus Sorbonos universitete, jį vėliau ir baigė.

Ją traukė ir scenos menas, todėl 2009–2012 m. mokėsi vaidybos mokykloje „Cours Florent“ pas David Garel, Marc Voisin, Blandine Lenoir, Jean-Pierre Garnier, Suzanne Marrot ir kitus.

Nuo 2011 m. ji reguliariai dalyvauja skaitymų akompanuojant vargonams koncertuose viena arba su Michael Lonsdeil, Brigitte Fossey, Guillaume Marquet, Pierre-Marie Escourrou, Didier Flamand ir kitais. 2013 m. vaidino televizijos seriale „Pagrindinis įtariamasis“ (angl. Suspect No. 1).

2012 m. atliko pagrindinį vaidmenį pagal Alexandra Desbiolles pjesę pastatytame spektaklyje „Le Jardin aux Epines“ teatre „Le Proscenium“. 2014–2015 m. teatre „Théâtre de Ménilmontant“ vaidino sužadėtinę Federico Garcia Lorca tragedijoje „Noces de Sang“, kurią režisavo Rubia Matignon, o 2015 m. teatre „Palais Garnier“ – nuotaką Jules Massenet operoje „Le Cid“, kurią režisavo Charles Roubaud. 2015 m. pabaigoje ir 2017 m. kovą teatre „Théâtre de Ménilmontant“ atliko Žozefinos vaidmenį pagal François Borand pjesę pastatytame spektaklyje „Sur les Genoux de Papa“, kurį režisavo Rubia Matignon.

2016 m. teatre „L‘Atelier à Spectacle de Vernouillet“ vaidino Aną spektaklyje „Ponia su šuniuku“ ir Eleną spektaklyje „Meška“. Abu spektakliai pastatyti pagal A. Čechovo pjeses, juos režisavo Pierre-Marie Escourrou. Nuo 2016 m. rugsėjo iki 2017 m. kovo teatre „Le Passage Vers Les Étoiles“ ji vaidino pagal Gaëtane Axel Sénéquier pjesę pastatytame spektaklyje „Comme un Lundi“, kurį režisavo David Garel. Šis spektaklis 2017 ir 2018 m. liepą buvo pakartotinai atliktas Avinjono festivalyje „Off“. 2018 m. spektaklis tęsė gastroles Prancūzijoje, aplankė Konflaną-Sent Onoriną, Viši, Marselį ir kt.

Per įvairius skaitymus (Karvene, Klamsi, Lione, Klermone-Ferane, Mece ir kt.) ją atrinko į miuziklo „Asilo oda“ trupę. Jį rodė nuo 2018 m. spalio iki 2019 m. vasario. Ji taip pat dubliavo Claire Chazal atliekamus pasakotojo ir Rožės vaidmenis. 2020 m. dalyvavo statant spektaklį pagal kelis Alicia Gallienne eilėraščius – pasirodė vienoje scenoje su Mathias Maréchal, Antony Cochin bei Sophie-Véronique Cauchefer ir dainavo paskutinį eilėraštį. Šis spektaklis jau rodytas Liuksemburge (2021 m. rugsėjį), Ruajane (2021 m. spalį) ir Monako katedroje (2022 m. liepą), taip pat keliuose festivaliuose 2023 m. ir 2024 m. Ji atlieka pagrindinį vaidmenį pagal Alicia Gallienne eilėraštį sukurtame trumpametražiame filme „l‘Adieu perdu“, kurį režisavo Dorian Escourrou (ČIA).

Su ta pačia trupe pastatytas spektaklis „les 4 saisons de Molière“ pirmą kartą buvo parodytas 2022 m. rugsėjį Brunėjuje. Ji ir toliau rengia muzikinius skaitymus Prancūzijoje ir užsienyje, šiuo metu atlieka pagrindinį moters vaidmenį Christopher McDonald parašytame ir Pierre-Marie Escourrou režisuotame spektaklyje „Swing High“. Nuo 2024 m. ji dalyvauja trio pasirodymuose, kuriuose akompanuojant vargonams ir violončelei skaito tekstus ir atlieka dainas.

Omar PUENTE (smuikas, Kuba-Didžioji Britanija)

Džiugina viso pasaulio klausytojus atliekamais tiek klasikinės muzikos, tiek džiazo kūriniais. Prieš išvykdamas iš Kubos, jis grojo pirmuoju smuiku Kubos nacionaliniame simfoniniame orkestre ir gastroliavo su grupės „Buena Vista Social Club“ nariu Rubén González. 1997 m. išvyko į Angliją ir nuo tada koncertuoja tarptautiniu mastu, pasirodydamas visoje Europoje, Artimuosiuose ir Tolimuosiuose Rytuose, JAV bei Afrikoje. Anglijoje muzikantas grojo vienoje scenoje su muzikos žvaigždėmis Tito Puente, Ibraham Ferrer Omara Portundo, John Williams, Kirsty MacColl, Jools Holland, Eddie Palmieri bei daugeliu Lotynų Amerikos atlikėjų, tokių kaip Rubén González ir „Afro Cuban All Stars“. Jis atlieka tradicinės kubietiškos muzikos, džiazo bei klasikinės muzikos kūrinius. Grojo su žymiais muzikantais įvairiuose garsiuose projektuose, pavyzdžiui, su Winston Marsalis vedamu orkestru „Jazz at Lincoln Centre Orchestra“ Barbikano centre, su Simón Bolívar filharmonijos orkestru Karališkojoje festivalių salėje, su Nigel Kennedy džiazo klube „606 Jazz Club“, su Eddie Palmieri Karalienės Elžbietos salėje ir su keliais grupės „Buena Vista Social Club“ nariais.

O. Puente dalyvavo pasauliniame Denys Baptiste albumo „Let Freedom Ring!“ pristatymo ture. Albume – nuostabūs kūriniai, sukurti 40-osioms įkvepiančios daktaro Martin Luther King kalbos „Aš turiu svajonę“ metinėms paminėti.

Jis taip pat grojo su Courtney Pine, o 2006 m. kartu su Robert Mitchell išleido albumą „Bridges“ ir surengė Menų tarybos remiamą koncertinį turą, daugiausiai skirtą Jungtinės Karalystės kaimo vietovėms. Robert ir Omar taip pat dalyvavo kuriant muzikinės sintezės projektą „Nuance“ su Karališkojo filharmonijos orkestro nariais. Kartu su Dennis Rollins dirbo prie „Ensemble 360“ užsakyto kūrinio. Šios kompozicijos atlikimas Donkasterio katedroje 2006 m. vasarį sulaukė palankaus įvertinimo.

Be minėtų atlikėjų, turėjo galimybę groti, dirbti bei įrašinėti ir su kitais muzikantais, pavyzdžiui, Rod Youngs, Jason Yarde, Cameron Pierre ir Byron Wallen, „Jazz at Lincoln Centre“ orkestru, o tai padėjo jam išvystyti savitą skambesį, kuriame susipina džiazo, klasikinės ir kubietiškos muzikos elementai. Ši sintezė sudaro pagrindą įdomiam naujam požiūriui į džiazą, kuris atsiskleidžia albume „Best Foot Forward“.

Omar Puente taip pat pasirodė BBC ir kelių ITV kanalų laidose, įvairiose radijo laidose ir renginiuose visoje Didžiojoje Britanijoje – nuo Aberdyno, Vaito salos, Niukaslo iki Belfasto bei Korko. Grojo tokiose vietose kaip botanikos sodas „Eden Project“, džiazo klubas „Ronnie Scott‘s“, „The Jazz Café“, Karalienės Elžbietos salė, Karališkoji Alberto salė, Karališkoji festivalių salė, dalyvavo stambiuose projektuose, tarp jų ir „Jazz Britannia“. 2009 m. albumo „From There to Here“ pristatymo ture skambėjo muzika iš 2006 m. lapkritį vykusio Londono džiazo festivalio ir kitų gerai žinomų džiazo festivalių, tokių kaip Brekono džiazo festivalis, Varšuvos džiazo festivalis, ir džiazo klubo „Ronnie Scott‘s“. 2016 m. išleisto albumo „Best Foot Forward“ dainos pirmą kartą buvo atliktos džiazo klube „Ronnie Scott‘s“ ir koncertinio turo Brazilijoje metu.

Kuboje įgijęs pedagoginę kvalifikaciją, jis nemažai dėstė Jungtinėje Karalystėje, įskaitant prestižiškiausius Jungtinės Karalystės muzikos koledžus, bei Kuboje. Dėstė džiazo smuiko ir įvairias Lotynų Amerikos džiazo ansamblio disciplinas Lidso muzikos koledže ir kitose vietose, tarp jų ir Londono universitete, dirbo Lotynų Amerikos džiazo smuiko profesoriumi, Gildholo konservatorijos išorės vertintoju. 

Šiuo metu O. Puente dėsto prestižinėje Havanos nacionalinėje konservatorijoje ir Londono Trejybės koledže, taip pat yra išleidęs universitetinį vadovėlį apie smuiką Kubos muzikoje.

Omaras Puente palaiko glaudžius ryšius su Kubos kultūros ministerija, Kubos solidarumo kampanija ir remia kampaniją „Attitude is Everything“, kuria siekiama, kad renginių vietos taptų pritaikytos neįgaliems žmonėms.

Lily DIOR (vokalas, Australija-Didžioji Britanija)

Pripažinta viena geriausių Australijos dainininkių, koncertavo vienoje scenoje su daugybe žymių muzikantų iš Australijos ir kitų šalių, tarp jų – Oscar Castro Neves, Airto Moriera, Don Grusin, Dave Matthews, Abe Laboriel, Alex Acuna, Mike Nock, Paul Grabowsky, Victor Lewis ir saksofonistu Bill Evans. 

Gimusi profesionalių muzikantų, kurie susipažino ir susituokė Londone, šeimoje, ji visą gyvenimą buvo apsupta muzikos – nuo pat kūdikystės su tėvais keliavo po Europą, Aziją ir Australiją, kur šie koncertuodavo. 

Grįžusi į gimtinę, Lily įsitvirtino kaip paklausi atlikėja, pasirodanti žymiose Londono renginių vietose ir festivaliuose, įskaitant „Ronnie Scott‘s“, „The 606 Club“ ir Londono džiazo festivalį. 

„Vos pasirodžiusi Londono scenoje, australų vokalistė Lily išpopuliarėjo ir tapo žinoma kaip įdomi gyvai pasirodanti atlikėja ir universali dainininkė, atliekanti įvairių žanrų muziką, įskaitant džiazą, groove ir soulą.“ – „606 Club“ 

„Dainuoti su jėga, dramatiškai, žemiškai, energingai, švelniai, žaismingai – Lily klausytojui gali visiškai perteikti bet kokį kūrinį.“ – ABC 

Aurelijus ŠČIUKA (klavišiniai, Lietuva-Didžioji Britanija)

Gimė Lietuvoje, muzikuoti pradėjo būdamas penkerių. Įgimtus gabumus ugdė mokydamasis muzikos mokykloje ir studijuodamas kolegijoje, 1985 m. baigė Lietuvos muzikos akademiją. Nuo tada dirba profesionaliu kompozitoriumi ir muzikantu muzikos ir teatro scenoje Lietuvoje, Europoje ir Arabų šalyse.

Aurelijus sukūrė dainų tokiems šalyje pripažintiems atlikėjams kaip Neda (albumas „Meilė – dangaus pradžia“), Saulė (albumas „Netikėtai paprastai“), Reda (albumas „Namo“). 

Nuo 2006 m. Londone gyvenantis kompozitorius nuolat groja su muzikantais iš viso pasaulio, semiasi iš jų įkvėpimo.  

Dalyvauja festivaliuose ir koncertuoja Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Omane, Kinijoje, Lietuvoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje.

Šiuo metu rengia gyvus pasirodymus Jungtinėje Karalystėje ir užsienyje kaip solo pianistas arba „The Aurelijus Sciuka Jazz Trio & Quartet“ narys. Dalyvauja įrašant kūrinius studijose, dirba samdomu muzikantu ir muzikos mokytoju.

Marco MARZOLA (kontrabosas, Italija-Didžioji Britanija)

Londone gyvenantis džiazo muzikantas ir grupės lyderis (groja kontrabosu ir elektrine bosine gitara).

Nuolat bendradarbiauja su tarptautinės džiazo scenos muzikantais Europos džiazo festivaliuose ir džiazo klubuose.

Meninį ugdymą pradėjo Feraros konservatorijoje (Italija). Dar ankstyvoje vaikystėje susižavėjęs džiazu, 1982 m. jis persikėlė į Niujorką ir tobulinosi pas Barry Harris ir Buster Williams. Susidomėjo etnine muzika, bliuzu ir popmuzika. Vis dar dirbdamas pritariančiu instrumentalistu, ėmėsi grupės lyderio pozicijos keliuose projektuose, kuriuose dalyvavo ir tarptautiniu mastu pripažinti svečiai, tokie kaip Ed Cherry, Steve Turre, Sherman Irby, Akua Dixon, Darrell Green, Dion Parson. Iš šio bendradarbiavimo gimė daugybė albumų, kuriuos galima rasti internete. Jis grojo ir įrašinėjo su žymiausiais Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų džiazo scenos muzikantais, tokiais kaip Betty Carter, Jimmy Lovelace, Tommy Tarantine, Jimmy Owens, Paul Jeffrey, Craig Handy, Harold Land, George Cables, Steve Turre, Tommy Campbell, John Hics, Tony Scott, Bruce Forman, Jimmy Cobb, Dion Parson, John Clark, Sherman Irby, Chuck McPherson, James Zollar, Darrell Green, Jesse Davis, Akua Dixon, James Hurt, Ed Cherry, Stacy Dillard, Bruce Williams, Jerome Jennings, Art Hirahara, Camille Thurman, Giulio Capiozzo, Flavio Boltro, Stefano Bollani, Fabrizio Bosso.

Ne kartą dalyvavo radijo ir televizijos laidose.

Koncertavo Europoje, JAV, Japonijoje.

Grigališkasis choras SCHOLA GREGORIANA VILNENSIS

Meno vadovė ir dirigentė Živilė Stonytė-Tamaševičienė

Choras susibūrė 1989 m., kai tikintiesiems buvo grąžinta Vilniaus arkikatedra. Tai – seniausias ir gausiausias Lietuvos choras, puoselėjantis šį unikalų Romos Katalikų Bažnyčios liturginį giedojimą. Choras dalyvavo daugelyje tarptautinių muzikos festivalių, koncertavo Prancūzijoje, Nyderlanduose, Liuksemburge, Vokietijoje, Lenkijoje ir kitur. Jis yra įrašęs tris kompaktines plokšteles, jubiliejinio 25-mečio koncerto DVD. Chorui yra dirigavę žymiausi grigališkojo choralo specialistai – Nino Albarosa (Italija), Juan Carlos Asensio (Ispanija), Alexander M. Schweitzer (Vokietija), Jaan-Eik Tulve (Estija) ir kt. „Schola Gregoriana Vilnensis“ kiekvieną sekmadienį ir per šventes gieda lotyniškose vakaro mišiose Vilniaus arkikatedroje, yra nuolat kviečiama dalyvauti įvairiose liturginėse iškilmėse visoje Lietuvoje. Choras kasmet rengia Grigališkojo choralo savaites, kuriose garsiausi choralo dėstytojai supažindina dalyvius su šiuo giedojimu autentiškoje liturginėje aplinkoje. 

Choro vadovė Živilė Stonytė-Tamaševičienė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė muzikologijos ir vargonų studijas. Grigališkojo choralo mokėsi Prancūzijoje Solesmes šv. Petro benediktinų vienuolyne, tobulinosi įvairiuose kursuose. Šiuo metu dirba LMTA Leidybos centre, taip pat dėsto giedojimą Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje. 

Kauno mišrus choras SALUTO

Meno vadovė ir dirigentė Ramutė ŠTREIMIKYTĖ

Choras gyvuoja nuo 2007 metų rudens. Salutiečiai – įvairaus amžiaus ir profesijų atstovai, chorinio meno mėgėjai, vienijami pomėgio dainuoti. Choras atlieka įvairių laikmečių, stilių ir žanrų lietuvių bei užsienio kompozitorių kūrinius, kuriuos dažniausiai vienija pasirinktų programų temos.

Per aštuoniolika veiklos metų choras padainavo virš 400 kūrinių, paruošė virš dvidešimt koncertinių programų. Įsimintiniausias įvykis choro biografijoje, pažymint choro veiklos penkmetį, 2012 m. pirmąkart Lietuvoje pristatytas kūrinys – K. Jenkinso „Ginkluotas žmogus: mišios už taiką“ su solistais, Kauno miesto simfoniniu orkestru ir vaizdo instaliacijomis, atliktas du kartus Kauno valstybinėje filharmonijoje ir Kauno IX forte. Savo dešimtmetį choras sutiko nauja programa „Prasvydo“, keliaudamas dainomis apie pasaulį (2017). Penkioliktąjį jubiliejų 2022 m. choras pažymėjo su šiuolaikinio argentiniečių kompozitoriaus Martino Palmeri kūriniu „Misa a Buenos Aires“, parašytą chorui, solistei ir instrumentiniam pritarimui. Kūrinys atliktas Šiaulių „Polifonijos“ salėje ir Kauno filharmonijoje.

Salutiečiai nemažai koncertuoja, kasmet surengdami apie dešimtį koncertų, bendradarbiauja su įvairiais meno kolektyvais, dalyvauja konkursuose, festivaliuose Lietuvoje bei užsienyje. Su koncertais lankėsi Prancūzijoje (2008, 2022, 2023), Vokietijoje (2009), Rusijoje (2010, 2014), Čekijoje (2011), Ispanijoje (2012), Austrijoje (2013), Anglijoje (2015), Bulgarijoje (2018), Norvegijoje (2019), Latvijoje (2020), Sakartvele (2022), Airijoje (2024).

Choras yra keleto tarptautinių chorų konkursų prizininkas. 2009 m. jam suteikta I kategorija. 2013 m. įteiktas „Aukso paukštės“ apdovanojimas nominacijoje „Naujai suspindusi žvaigždė”.

Choro įkūrėja ir vadovė – Ramutė Štreimikytė.

PLUNGĖS KULTŪROS CENTRO KAMERINIS CHORAS 

Meno vadovas ir dirigentas Alfonsas VILDŽIŪNAS

Choras įsikūrė 1986 metais. Pirmasis choro vadovas – Klaipėdos universiteto profesorius Gediminas Purlys. Nuo 1997 metų iki šiol chorui vadovauja Alfonsas Vildžiūnas.

Choro daininkai – įvairių profesijų atstovai (muzikos mokytojai, kultūros darbuotojai, medikai ir kt.), skiriantys savo laisvalaikį choro menui. Choro repertuarą sudaro įvairių epochų ir stilių bažnytinė bei pasaulietinė muzika. Kolektyvas aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose, šventėse, festivaliuose, konkursuose. Visų pasaulio lietuvių dainų švenčių, bei Baltijos šalių dainų švenčių dalyvis. 

Kamerinis choras savo koncertais džiugina ne tik Lietuvos publiką, bet aktyviai koncertuoja ir kitose šalyse: Švedijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Tailande, Izraelyje.

Choro repertuare W. A. Mozarto „Karūnavimo mišios“, C. Sent-Saenso „Kalėdų oratorija“, Ch. Gounod „Iškilmingos mišios“, A. Vivaldi „Gloria“, J. Haydno „Missa brevis“.

Šiaulių miesto kultūros centro kamerinis choras ATŽALYNAS

Meno vadovas ir dirigentas Mindaugas ŽALALIS

Choras įkurtas 1992 m. Choro įkūrėja – Šiaulių universiteto dirigentė, docentė Marija Žibūdienė. 2006-2016 chorui vadovavo Jurgita Juozūnienė. Nuo 2016 m. chorui „Atžalynas" vadovauja Mindaugas Žalalis. 

Per 30 choro kūrybinės veiklos metų „Atžalynas“ dalyvavo daugelyje tarptautinių konkursų, festivalių, kūrybinių projektų, pelnė daug apdovanojimų. 

Šis mėgėjų meno kolektyvas jungia 20-25 chorinio meno mylėtojų, kurie lavina savo vokalinius įgūdžius, bendrauja, keliauja, dalyvauja koncertuose, konkursuose, gyvena aktyvų chorinį gyvenimą. Choras gerai žinomas ir įvertintas visoje šalyje, todėl dažnai organizuoja ir parengia vis naujas programas bei yra kviečiamas į įvairius renginius, festivalius ir konkursus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Kiekvienais metais choras tradiciškai paruošia naują kalėdinę koncertinę programą.

Pastaraisiais chorinės veiklos metais kamerinis choras „Atžalynas” be tarptautinių konkursų ir chorinių festivalių dalyvavo ir netradiciniuose projektuose. 2015 m. sausio 4 d. kartu su Šiaulių dramos teatro aktoriais pristatė muzikinį vienos dalies spektaklį - misteriją pagal J. Židanavičiaus ir Ch. Peguy draminę kurybą - Žana Dark. 2016 m. gruodžio 2 d. choras "Atžalynas” dalyvavo modernaus meno spektaklyje „Trintukas prieš tikrovę” (TPT) Šiaulių Dailės Galerijoje. 2019 m. Liepos 6 d. Choras „Atžalynas“ koncertavo su multiinstrumentalistu Sauliumi Petreikiu ir jo grupe „World Orchesra“. 2022 m. Choras „Atžalynas“ kartu jungtiniu choru ir Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru paruošė koncertinę programą  Karl Jenkins „Ginkluotas žmogus: Mišios už taiką“.

Choras yra išleidęs 3 kompaktine plokšteles. 2022 metais kūrybinės veiklos 30 mečio proga choras „Atžalynas“ išleido ir pristatė trečią kompaktinę plokštelę „Choriniai susitikimai“, kurią sudaro 9 skirtingų žanrų Šiaulių kompozitorių kūriniai.

Valstybinis choras VILNIUS

Meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras DAMBRAUSKAS

Choras „Vilnius“ – profesionalų kolektyvas, pasižymintis aukšta atlikimo kultūra, įvairiapusiškumu, edukacine veikla. Choras žengia koja kojon su šiandieninėmis meno aktualijomis, bet nepamiršta ir praeities epochų klasikos fondo. Išskirtinė choro ypatybė – kūrybiškumo ir profesionalumo sintezė, gebėjimas perteikti muziką skirtingoms klausytojų auditorijoms, netradicinių renginių ir projektų įgyvendinimas. Visa tai lėmė, kad „Vilnius“ pripažįstamas vienu geriausių chorų Lietuvoje.

Ypatingą dėmesį choras „Vilnius“ skiria lietuviškos muzikos sklaidai – kasmet parengiamos šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūrinių premjeros, išskirtiniai kūriniai pasiekia įrašų studiją. „Vilnius“ jau yra išleidęs 15 kompaktinių plokštelių, 300 kūrinių įrašų saugoma Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos fonduose.

Pasiekti choro meninę brandą padėjo profesionalūs vadovai. Dabartinis „Vilniaus“ vyriausiasis dirigentas – žymus Lietuvos choro dirigentas ir pedagogas Artūras Dambrauskas, brėžiantis naujas kolektyvo menines trajektorijas į įvairiapusišką ir modernią kūrybą. 

Nuolat aktyviai koncertuojantis kolektyvas rūpinasi choro meno sklaida, su originaliomis programomis supažindindamas įvairias auditorijas. Choro koncertai skamba ne vien didmiesčių salėse, bet ir atokiausiuose šalies kampeliuose. Būsimi klausytojai auginami specialiai vaikams rengiant žaismingas ir patrauklias programas.

Nuo 2011 m. KĮ valstybinis choras „Vilnius“ rengia Tarptautinį šv. Jokūbo festivalį, tapusį neatsiejama sostinės kultūrinio gyvenimo dalimi ir kiekvieną rudenį nuspalvinantį šviesiais sakralinės muzikos garsais.

LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS (LKO)

Meno vadovas ir dirigentas Sergej KRYLOV

LKO, prof. Sauliaus Sondeckio įkurtas 1960 m., yra vienas iškiliausių ir labiausiai pasaulyje įvertintų mūsų šalies muzikinių kolektyvų. Šiandien jo gastrolių keliai driekiasi aplink visą pasaulį – užfiksuotos beveik visos Europos šalys, Šiaurės ir Pietų Amerika, Pietų Afrikos Respublika, Australija, Japonija, Taivanas, Kinija, Libanas; tokios scenos kaip Berlyno filharmonijos ir Vienos „Musikverein“, Londono „Royal Festival Hall“ ir Romos „Santa Cecilia“, Amsterdamo „Concertgebouw“ ir Paryžiaus „Salle Pleyel“, Leipcigo „Gewandhaus“ ir daugelis kitų. LKO bendradarbiavo su daugeliu iškilių pasaulio menininkų. Nuo 2008 m. orkestro meno vadovu ir dirigentu yra žymus smuikininkas virtuozas Sergejus Krylovas.

LKO įrašė per 100 įvairiausio repertuaro vinilinių ar kompaktinių plokštelių, tarp kitų, lietuvių kolektyvo ir S. Krylovo įrašą, A. Vivaldi „Metų laikus“, išleido pasaulyje garsi klasikinės muzikos leidėja „Deutsche Grammophon“. Po aštuonerių metų pertraukos, 2024-aisiais, išleista dar viena LKO, S. Krylovo ir E. Bosso kompaktinė plokštelė, kurioje įrašyti J. S. Bacho kūriniai.