Dirigentas Jakob Ivačič: „Menas yra visuomenės veidrodis, padedantis pamatyti ir suprasti save“

Rudeniui vis giliau apgaubiant miestus ir miestelius, o ilgėjantiems vakarams kviečiant sulėtinti kasdienybės ritmą, muzika tampa ypatinga erdve susitikti su savo mintimis, prisiminimais ir jausmais.
Spalio 30 d. Šeduvoje ir spalio 31 d. Šiauliuose vyks tradicinio chorinės muzikos koncertų ciklo „Tebūnie šviesa“  koncertai, kviesiantys apmąstyti žmogaus gyvenimo trapumą, netekties patirtis ir šviesos paieškas.
Koncertuos Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, o prie dirigento pulto stos ypatingas svečias iš Slovėnijos – dirigentas Jakob Ivačič. Galimybę parengti koncertinę programą ir dirbti su profesionaliu Lietuvos choru jis pelnė kaip specialųjį prizą tarptautiniame dirigentų konkurse Vroclave.
Šiam koncertui dirigentas parengė savitą muzikinį pasakojimą, kuriame susitinka skirtingų epochų ir estetinių tradicijų kompozitorių kūriniai. Programoje skambės Arvo Pärto, Jameso MacMillano, Gustavo Mahlerio, Franciso Poulenco ir kitų kūrėjų muzika. Nors šių kompozitorių muzikinės kalbos skirtingos, jų kūrybą jungia gilus žvilgsnis į žmogaus vidinį pasaulį, egzistencinius klausimus ir dvasines patirtis.
Koncertą papildys aktorės Nomedos Bėčiūtės skaitomi tekstai, suteiksiantys muzikiniam pasakojimui dar vieną prasminį matmenį.

Artėjant koncertui, kalbamės su dirigentu.

„Tebūnie šviesa“ – koncertų ciklas, kviečiantis prisiminti, apmąstyti ir ieškoti šviesos. Kaip Jūs asmeniškai suprantate šią idėją ir kaip ji atsispindi Jūsų pasirinktoje koncerto programoje?

Pagrindinė programos tema – mirtis ir išėjimas, o dar svarbiau – tai, kaip šiandien su šiais reiškiniais susiduriame tiek asmeniškai, tiek kultūriniu lygmeniu.

Manau, kad visame pasaulyje visuomenė tampa vis mažiau jautri mirčiai ir smurtui. Prie to nemažai prisideda vis labiau į mūsų gyvenimą besiskverbiantis interneto turinys, kuris užvaldo vis daugiau žmonių dėmesio ir nuolat nukreipia jį į nesibaigiančius agresijos bei smurto vaizdus.
Kartu, galbūt dėl tų pačių priežasčių, tokios žmogiškosios patirtys kaip kančia, senatvė ar išėjimas iš gyvenimo vis dažniau slepiamos, tampa savotišku tabu. Tačiau nusigręždami nuo skausmingųjų gyvenimo pusių nuo jų neapsisaugome. Mes tik nesąmoningai jas sugeriame ir kaupiame savyje, taip sukurdami dar vieną kliūtį šviesos ir išsilaisvinimo paieškose.
Tuo tarpu prisiminimas, apmąstymas ir meditacija gali padėti mums suvokti bei išgyventi šias esmines žmogiškosios būties temas. Nuoširdžiai ir atsakingai kuriamas menas, ypač muzika, suteikia galimybę šį procesą patirti itin subtiliai, per emocijas. Muzika padeda prisiminti, tarsi sugrąžindama į gyvenimą praeities vaizdinius, skatina susimąstyti, akimirkai sustabdydama laiką ir erdvę, ir atveria galimybę ypatingai meditacijos formai, kuria gali tapti gilus muzikinio meno išgyvenimas.
Šios programos idėja – parodyti, kad tik susidūrę su skausmu ir išdrįsę į jį pažvelgti galime išsilaisvinti iš emocinės bei intelektinės kančios. Todėl pasirinkau kūrinius, kuriuose skausmingos patirtys atsiskleidžia iš skirtingų perspektyvų. Tikiuosi, kad klausydamiesi šios muzikos žmonės galės iš naujo išgyventi ir apmąstyti panašias savo gyvenimo patirtis.

Jūsų programoje susitinka labai skirtingų epochų ir estetinių tradicijų kompozitoriai. Kas Jums buvo svarbiausia formuojant repertuarą ir į kokią emocinę ar dvasinę kelionę norėtumėte pakviesti klausytojus?

Paprastai savo koncertų programose nesu linkęs jungti tokių skirtingų epochų ir estetinių tradicijų – man tai veikiau išimtis nei taisyklė. Tačiau šįkart sąmoningai pasirinkau būtent tokį kelią, nes norėjau atskleisti kuo platesnį požiūrių į tą pačią temą spektrą – nuo sociologinio ir abstraktaus iki giliai asmeniško, religinio ar transcendentinio.
Programą sudaro keturios dalys, kurios klausytoją nuosekliai veda per vis sudėtingesnius santykio su mirtimi ir išėjimu etapus. Kelionė prasideda instinktyvia, emocine reakcija, vėliau pereina prie sąmoningo veikimo, filosofinio ar religinio apmąstymo ir galiausiai atveda į susitaikymą bei priėmimą.

Galimybę dirbti su choru „Polifonija“ pelnėte kaip specialųjį prizą tarptautiniame dirigentų konkurse Vroclave. Ką Jums reiškia galimybė parengti savo koncertinę programą ir pristatyti ją Lietuvos klausytojams?

Manau, sunku pervertinti atsakomybę, kuri tenka kuriant scenos meno kūrinį – kaip, beje, ir bet kurį kitą meno kūrinį.
Gyvename laikais, kai populistiniams balsams suteikiamos tokios plačios sklaidos galimybės, kokios anksčiau buvo būdingos tik rimtoms viešosioms diskusijoms, o intelektualumas vis dažniau pralaimi kovą dėl visuomenės dėmesio.

Todėl šiandien kaip niekada svarbu, kad menininkai neleistų savo kūrybos vaidmens susiaurinti iki paprasčiausios pramogos. Turime nuolat priminti visuomenei, kad menas yra jos veidrodis, padedantis pamatyti ir suprasti save. Tačiau svarbiausia – nepaliauti siekti aukščiausios kokybės ir išlikti reikliems sau, nes nuo to priklauso ateitis to, kas mus daro žmonėmis.
Todėl galimybę pasidalyti tuo, kas man atrodo svarbu, priimu ir kaip didelę garbę, ir kaip didelę atsakomybę.
Ypač džiaugiuosi, kad tai galėsiu padaryti Lietuvoje – šalyje, iš kurios kilę vieni artimiausių mano draugų. Jie ne kartą mane įkvėpė savo meniniu jautrumu, gerumu ir pasididžiavimu gimtosios šalies kultūra.
Labai laukiu galimybės praleisti laiką Šiauliuose, susipažinti su choro dainininkais ir kartu su jais muzikuoti.

Ar yra koks nors muzikos kūrinys, kompozitorius ar muzikinė patirtis, prie kurios asmeniškai sugrįžtate susikaupimo ir apmąstymų akimirkomis? Kodėl ji Jums svarbi?

Dažniausiai apmąstymams renkuosi tylą, be muzikinio fono. Tačiau kiekvieną kartą, kai gyvai klausausi koncerto, muzika neišvengiamai paskatina susimąstyti.
Tokiomis akimirkomis man atrodo, tarsi laikas sulėtėtų, o mintys pagaliau įgytų erdvės nurimti, susidėlioti ir tapti aiškesnės man pačiam.
Man liūdna, kad gyvai atliekamos muzikos patirtis, regis, vis labiau nuvertinama dėl galimybės bet kurią akimirką pasiklausyti kone bet kurio kada nors įrašyto kūrinio.
Todėl nuolat sau primenu, kad apsilankyti koncerte, kuriame pasirodo savo darbui iš tiesų atsidavę menininkai, visada verta. Tai ne tik prasmingai praleistas laikas, bet ir ypatinga galimybė sustoti, įsiklausyti ir apmąstyti.

Dirigento mintys atskleidžia, kad šių metų koncertų ciklo „Tebūnie šviesa“ programa kviečia ne bėgti nuo sudėtingų gyvenimo klausimų, o drąsiai į juos pažvelgti. 

Spalio 30 d. | 19 val.
Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia
-
Spalio 31 d. | 19 val.
Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia

Įėjimas nemokamas.

Projektą finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė.

Organizatorius – koncertinė įstaiga „Polifonija“.

Partneriai – Šeduvos kultūros ir amatų centras, Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo bažnyčia, Vroclavo Karlio Lipinskio muzikos akademija