KANTIČKOS VALANČIAUS: senasis giesmynas jaunosios kartos balsais

2026-ieji Lietuvoje paskelbti Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metais – minimos 225-osios vienos reikšmingiausių XIX a. Lietuvos kultūros, švietimo ir visuomeninio gyvenimo asmenybių gimimo metinės. Tačiau kaip apie Valančių kalbėti šiandien? Kaip daugiau nei prieš pusantro šimtmečio žmonių skaitytos ir giedotos giesmės gali suskambėti XXI amžiaus žmogui?

Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ kviečia į išskirtinį trijų koncertų ciklą, kuriame viena svarbiausių su Motiejaus Valančiaus vardu siejamų lietuviškosios religinės kultūros knygų – „Kantičkos“ – tampa atspirties tašku visiškai naujai šiuolaikinei chorinei muzikai.

Kantičkos – tai ne tik senas giesmynas. XIX a. jos buvo gyva žmonių religinio ir bendruomeninio gyvenimo dalis: iš jų giedota bažnyčiose ir namuose, per šventes, procesijas, budėjimus bei kitomis progomis. 1860 m. Motiejus Valančius parengė naują, pertvarkytą „Kantičkų žemaitiškų“ leidimą, pavadintą „Kantičkos, arba Knyga giesmių“. Nors Valančius nebuvo pačių Kantičkų ar visų jose esančių giesmių autorius, jo redaguotas giesmynas taip stipriai įsitvirtino kultūroje, kad iki šiol dažnai vadinamas tiesiog Valančiaus Kantičkomis. Giesmynas buvo nuolat perleidžiamas ir tapo vienu svarbiausių lietuvių katalikiškojo liaudies giedojimo šaltinių.

Šį kartą „Polifonija“ į Kantičkas žvelgia ne kaip į muziejinį eksponatą, kurį reikėtų tiksliai atkurti. Trims jaunosios kartos lietuvių kompozitoriams buvo patikėta pačiam giesmynui leisti prabilti nauja muzikine kalba.

Kompozitoriai Lukas Butkus, Dovydas Baltrimavičius ir Deividas Kukta, nepriklausomai vienas nuo kito, iš Valančiaus giesmyno pasirinko po tris juos labiausiai sudominusias Kantičkas ir jų pagrindu sukūrė devynias naujas kompozicijas mišriam chorui.

Taip vienas istorinis šaltinis virto trimis labai skirtingais šiuolaikiniais žvilgsniais.

Luko Butkaus triptiką sudaro „Kalbu aš liūdnas žmogus“, „Linksminkis, Dangau“ – Giesmė šv. Antanui Paduviečiui – ir „O Neišmintis Žmogaus“. Dovydas Baltrimavičius pasirinko giesmes „Sveika, žvaigžde ankstyboji“, „Ak, ką darysim“ ir „Laimingas žmogus“. Deivido Kuktos cikle skambės „Amžinybė“, „Kaip sniegas krinta sielos“ ir „Šventas Dieve“.

Devyni kūriniai nėra senųjų giesmių aranžuotės ar mėginimas rekonstruoti XIX amžiaus skambesį. Tai savarankiškos šiandienos kompozitorių interpretacijos, kuriose istorinis tekstas ir jo dvasinis turinys susitinka su šiuolaikinės chorinės muzikos kalba. Tas pats šaltinis čia tampa trimis skirtingais kūrybiniais pasauliais, o profesionalaus choro balsai – vieta, kurioje susitinka kultūrinė atmintis ir dabartis.

Projektas peržengia tradicinio chorinio koncerto ribas. Specialiai šiai programai video menininkas ir režisierius Kristijonas Dirsė kuria vizualinę dramaturgiją, kuri koncertų metu persikels ant šventovių architektūros ir jų skliautų. Menininko kūryboje muzika, garsas ir vaizdas nuosekliai veikia kaip lygiaverčiai pasakojimo elementai, todėl ir šiame projekte vizualizacijos tampa ne dekoracija, bet dar vienu būdu pažvelgti į giesmių tekstuose slypinčius vaizdinius, laiką, atmintį ir sakralumą.

Klausytojo kelionę tarp XIX ir XXI amžių lydės ir kun. prof. dr. Saulius Stumbra – religinės muzikos ir katalikiškojo liaudiškojo pamaldumo tyrinėtojas. Jis padės atrakinti Kantičkų pasaulį: papasakos apie jų vietą lietuvių religinėje kultūroje, giedojimo tradiciją ir tai, kodėl kadaise kasdienio žmogaus rankose buvusi giesmių knyga šiandien yra svarbus mūsų kultūrinės atminties dokumentas. S. Stumbros tyrimų sritys apima katalikiškąją etnomuzikologiją, religinę muziką ir liaudiškojo pamaldumo praktikas, o 2026 m. jis viešai kalbėjo ir apie Valančiaus indėlį gilinant lietuvių giesmių kultūrą.

Taip koncertų cikle susitiks istorija, žodis, devynios naujos kompozicijos, profesionalaus choro skambesys, šiuolaikinis vaizdo menas ir pasakojimas apie gyvą tradiciją.

Nes kultūros paveldas išlieka ne tada, kai jį tik saugome. Jis išlieka tada, kai nauja karta randa būdą su juo kalbėtis.

PREMJEROS

• Spalio 2 d. 19 val. – Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia. 
• Spalio 9 d. – Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčia. Koncertas prasidės iškart po 18 val. vakaro šv. Mišių.
• Lapkričio 20 d. 19 val. – Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia.

Atlieka Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“
Diriguoja Povilas Vanžodis
Kompozitoriai: Lukas Butkus, Dovydas Baltrimavičius, Deividas Kukta.
Vizualizacijų autorius – Kristijonas Dirsė.
Apie Kantičkas pasakoja kun. prof. dr. Saulius Stumbra.

Renginiai nemokami
Organizatorius - KĮ "Polifonija"
Projektą finansuoja LR Kultūros ministerija