43-ojo sakralinės muzikos festivalio „Resurrexit” atidarymo koncertas Šiauliuose

Balandžio 6 d. Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje įvyko jau 43-ojo „Resurrexit” festivalio atidarymo koncertas, tęsiantis vieną gražiausių pavasario švenčių – Prisikėlimo sielose, širdyse ir gamtoje – šventąsias Velykas! Šis festivalis užpildo muzika ištisą velykinę savaitę iki pat Atvelykio. Todėl be galo svarbus ir esminis tampa „Resurrexit“ festivalio šūkis ir kvietimas – „prikelti viltį“!

Kaip tik jai –Vilčiai skirta ir puikiai parinkta Vyrų choro „LOGOS“ iš Latvijos (dirigentai Rihards Rudzītis ir Andris Gailis) festivalio atidarymo koncerto programa. Giesmių tekstai apima istoriją nuo Kristaus gimimo iki Jo Nukryžiavimo ir Prisikėlimo, taigi, koncerto metu darsyk išgyvename ir Gavėnios nuotaikas, o jų nebus per daug, kai pasaulyje tiek nevilties, kai ne visi galime švęsti... Todėl gerai nuteikė žinia, jog dėl pasirodžiusios informacijos apie dirigento Andreso Mustoneno koncertinę veiklą Rusijoje karo Ukrainoje metu, priimtas sprendimas atšaukti kitų planuotų koncerto dalyvių – ansamblio „Hortus Musicus“ iš Estijos ir A. Mustoneno dalyvavimą festivalio RESURREXIT atidarymo koncerte.

Dar labai sãva, jog festivalio atidarymo koncerto programa yra vienijanti skirtingas tautas, tarsi būtų orientuota į esamą pasaulio situaciją. Giesmės panardina į seniausių krikščioniškų giedojimų archainių dermių gylį, apjungia bizantiškojo, graikų, armėnų, sakartvelų, ukrainiečių, bulgarų, sirų, hebrajų senąsias choralų melodijas ir nuvilnija šiuolaikinės interpretacijos bangomis, grąžinančiomis į švelnias raminančias harmonijas ir kviečia įsiklausyti į šiandienę muzikinę terpę ir ją drumsčiančią situaciją, kuri, pasaulyje plečiantis karui, nėra rami ir guodžianti. Gal todėl švelnių sąskambių giesmės Mergelei Marijai ypatingai ramina ir šviečia viltimi.  Apima jausmas, jog skambančios bažnyčių erdvės sakralia, profesionalia garsų darna harmonizuoja ne tik žmogaus sielą, bet, tikėtina, ir fiziniu pavidalu sklinda į pasaulio erdvę, stelbdamos tamsiąją materiją.

Sveikintinas festivalio organizatorių erdvės pasirinkimas – atidarymo koncerto programa tarsi būtų dedikuota Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčiai – giesmės skirtos jai ir iš Jos gimusiai Prisikėlimo istorijai – nuo Kristaus Apreiškimo, Gimimo ir Nukryžiavimo, tapusio krikščionybės simboliu.

Koncertas prasidėjo V-ąjį amžių siekiančia senąja graikų giesme „Šventas Dieve“ (Agios o Theos). Ši ortodoksų malda Šventajai Trejybei mena net 438–439 metus, kai minioje berniukui apsireiškę giedantys angelai „Šventas Dieve, Šventas Galingasis, Šventas Nemirtingasis...“, Konstantinopolį išgelbėjo nuo prasidėjusio žemės drebėjimo.

Ypatingą įspūdį paliko latvių protopresbiterio ir dirigento Ioano Šenroko (Ioans Šenroks, g. 1958) balsiniu vargonų punktu (isokratmu) pagrįsta  bizantiška giesmė „Pasigailėk“ pagal 50-ąją psalmę. Solisto Jānio Kurševo (Jānis Kurševs) balsas aidėjo po bažnyčios skliautais, tarsi šauksmas dykumoje, kylantis iki pat dangaus. Po šio įspūdingo kūrinio skambėjo dar trys giesmės Marijai – tai kompozitoriaus Aleksandro Kopylovo (1854–1911) „Malda Švenčiausiajai Dievo Motinai“, žinoma nuo III-ojo amžiaus, (lotyniškoji versija Sub tuum praesidium), šventiko šeimoje užaugusio Mikhailo Popovo-Platonovo (1879–1941) bulgarų giesmės perdirbimas skirtas Švenčiausiosios Dievo Motinos ikonai, vadinamai „Visų liūdinčiųjų džiaugsmas“ ir Andrio Gailio (Andris Gailis, g. 1970) graikų himno Marijos garbei perdirbimas, kuris stačiatikių Bažnyčioje tradiciškai giedamas liturgijos pabaigoje.

Po Mergelės Marijos pagarbinimo, šių dienų ortodoksų bažnyčios kompozitoriaus Aleksandro Barajevo (g. 1978) „Diptikas“ klausytojus vėl grąžino į Jėzaus istorijos pradžią – Kristaus gimimą ir išaukštinimą giesmėmis „Kai Viešpats Kristus gimė” (V a. Konstantinopolio patriarcho šv. Anatolijus tekstu) ir himnu „Garbė Dievui aukštybėse“.

Po Latvijos kūrėjų Jānio Cīrulio (Jānis Cīrulis, 1897–1962) ir poeto Kārlio Štrālso (Kārlis Štrāls) dar vienos giesmės Marijai, vėl suskambęs solisto Jānio Kurševo balsas šio vyrų choro nario, kompozitoriaus Maksimo Komogarovo (g. 1971) kūrinyje „O mano siela“ – kvietė pabusti iš dvasinio miego ir priminė apie kūniškojo gyvenimo pabaigos nenuspėjamumą.

Po senųjų Bulgarijos („Cherubinų giesmė“), Sakartvelų („Prieš Tavo Kryžių“ ir „Kristus prisikėlė“, Maksimo Kotogarovo perdirbimai) bei būgneliais palydimos pakilios nuotaikos hebrajų liturginės poemos „Tavyje Atleidimas“ – koncerto pabaigoje suskambo dar viena švelni ir daininga giesmė Marijai, tai klasikinės muzikos atstovo vokiečių kompozitoriaus Franzo Xavero Biebl (1906 –2001) „Ave Maria (Angelus Domini)“.

Vyrų choro „LOGOS“ meistriškai parinktas koncerto repertuaras nuosekliai atskleidė turtingą krikščioniškosios muzikinės kultūros įvairovę, o darnus jų balsų skambesys, nepaisant sudėtingo, fantastiškai plataus diapazono nuo kontra-boso iki kontratenoro ir sopranino diapazono – leido klausai ilsėtis ir klaidžioti po įvairių tautų tradicijas. Šių vyrų balsų darna tiko išgyventi itin plačią jausmų, būsenų ir nuotaikų amplitudę – nuo Gavėnios rimties, maldingumo ir kančios apmąstymo iki neišpasakyto Prisikėlimo džiaugsmo patirties. Juk Prisikėlimas kiekvienam įvyksta individualiai, ne pagal kalendorių. Vieniems pavyksta per visa Gavėnios laikotarpį prieiti iki savo paties Prabudimo, kiti jau švęsdami Velykas, tarsi atsitokėja ir išgyvena persimainymą – paschą – perėjimą iš tamsos į šviesą, iš mirties į gyvenimą, iš nuodėmės į išganymą ir sukrėsti sieloje įvykusio stebuklo mėgina susigaudyti ir vytis praeitą laiką. Gamtoje šis perėjimas iš žiemos į pavasarį itin akivaizdus. Tad šis koncertas ypač tiko pačiais įvairiausias būdais Prisikėlimą išgyvenantiems ar dar vis siekiantiems jį patirti dalyviams. Tad tikėkime maldos galia ir Viltis bus prikelta!

Eglė Šeduikytė Korienė                                                                                           2026 m. balandžio 7 d.

Dariaus Ančerevičiaus nuotraukos