POLIFONIJOJE liejasi Algirdo Zibalio akvarelių šviesa
Koncertinės įstaigos Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ erdvėse atidaryta Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos tautodailininkų sąjungos nario, meno kūrėjo Algirdo Zibalio kūrybos paroda „Akvarelės šviesa“. Parodą galima apžiūrėti iki kovo 23 dienos.
Algirdas Zibalis šypsosi – nuo vaikystės surengė daugiau nei šimtą savo darbų parodų. Šiuo metu jo kūryba galima pasimėgauti ne tik POLIFONIJOS erdvėse, bet ir Dusetų dailės galerijoje, kurioje veikia 19-oji tarptautinė dailės ir fotografijos paroda „Žirgas mene“.
Nors A. Zibalis yra baigęs Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakultetą, dailės mokytoju niekada gyvenime nedirbo. Verbūnų mokykloje vaikus jis mokė darbų ir technologijų paslapčių bei istorijos ir geografijos. „Nors šių dalykų esu nebaigęs, bet man žiauriai patiko, buvau ant bangos“, – juokiasi jis.
Vėliau dailininkas dirbo darbų ir technologijų mokytoju Šiaulių universitetinėje gimnazijoje, tad iš viso moksleiviams jis atidavė 40 savo gyvenimo metų.
Nors menininkas kūrybos pradžioje bandė jėgas aliejinėje tapyboje, vėliau vis didesnį dėmesį pradėjo skirti akvarelei, ypač peizažo žanrui.
Kuo jį patraukė akvarelė? A. Zibalis sako, kad tuo, jog jokiais kitais dažais tokio skaidrumo ir tokios šviesos nepadarysi.
„Kita technika – neperšviečiama. O čia...“ – šypteli jis ir pasakoja, kad gamtos vaizdus jis lieja, žiūrėdamas į fotografijas, kurias pasidarė, apylinkes užfiksuodamas fotoaparatu. Kai dar turėjo sodą netoli Kurtuvėnų, saulei tekant įšokdavo į automobilį, klaidžiodavo miškais, pamiškėmis, aplink ežerus ir viską įamžindavo.
„Iš nuotraukos gali tik vieną kamputį paimti ir sukurti paveikslą. Nebūtinai mano darbuose tik saulėtekiai. Yra ir saulėlydžių, ar dieną pro medžių šakas besiskverbiančios vidurdienio šviesos“, – paaiškina.
Dailininkas sako prie vieno gamtos peizažo akvarelės dirbantis maždaug mėnesį laiko. „Jei labai įsijaučiu, galiu ir per dvi dienas darbą sukurti, bet tai jau retai. Akvarelės darbams labai reikia kruopštumo. Ir šviesa reikalinga natūrali. Temstant jau dirbti negali“, - atsako.
Menotyrininkė Michalina Adomavičienė pastebi kad, A. Zibalio emocionalūs gimtojo krašto vaizdai perteikti subtilia menine kalba. Autorius puikiai valdo sudėtingą akvarelės techniką. Turtinga spalvų gama laisvai liejasi, nuspalvindama įvairius metų laikus, atskleisdama gamtos ir jos būsenų kaitą.
„Peizažuose vyrauja nesudėtingi gamtos motyvai, rodos, taip gerai pažįstami ir artimi: liekni medžių siluetai vaiskiame dangaus fone, kalvos ar netikėti vėjo šuorai. Paperka spalvų skaidrumas, lengvas, platus paliejimas, mokėjimas pastebėti gamtos grožį paprasčiausiuose motyvuose, kurie akvarelės lakštuose virsta didinga lietuviško peizažo simfonija. Realistinė kūrybos kryptis, nuotaikingi, dažniausiai lyriniai vaizdai, daro estetinį poveikį žiūrovui“, - apibendrina menotyrininkė.
Zibalio darbai buvo eksponuoti Šiaulių krašto, respublikinėse tautodailės ir Šiaulių dailininkų kūrybos parodose, užsienyje – Italijoje, Egipte, Suomijoje. Menininkas yra surengęs autorinių savo kūrybos parodų, kuriose atsiveria brandus žmogaus estetinis santykis su gamta ir joje tvyrančia harmonija.
Algirdas Zibalis gimė 1960 m. balandžio 3 d. Šiauliuose. 1975 m. baigė Šiaulių vaikų dailės mokyklą. 1984 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakultetą. 1990 m. priimtas į Lietuvos tautodailininkų sąjungą. 2011 m. jam suteiktas meno kūrėjo statusas tapybos srityje.
Oksanos Laurutytės tekstas
Sauliaus Jankausko nuotraukos
