„Tautą girdi jaunoji karta“: trys koncertai, trys žvilgsniai į šiandien kuriamą Lietuvos muziką

2026 metų pavasarį Koncertinė įstaiga Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ įgyvendino Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuotą projektą „Tautą girdi jaunoji karta“. Trijų koncertų ciklas tapo susitikimu su šiandien kuriama Lietuvos muzika, jaunaisiais kompozitoriais ir atlikėjais, o kartu – kvietimu iš naujo pažvelgti į tradiciją, šiuolaikinę kūrybą ir patį koncertą kaip gyvą, nuolat kintančią patirtį.

Projektas gimė siekiant suteikti daugiau erdvės jaunųjų Lietuvos kompozitorių kūrybai, sudaryti sąlygas jų muzikai skambėti profesionalioje koncertinėje aplinkoje ir pasiekti gyvą klausytoją. Projekto renginiuose susitiko skirtingos muzikos formos ir kartos, klasikinio repertuaro atmintis ir šiuolaikinė muzikinė kalba, tradicinė koncertų salė ir industrinė miesto erdvė.

„Šiuo projektu norėjome ne tik pristatyti jaunųjų kūrėjų muziką, bet ir sukurti tikrą susitikimą tarp kūrinio ir klausytojo. Man labai svarbu, kad šiuolaikinė muzika nebūtų suvokiama kaip uždara ar skirta tik specialistams. Ji kalba apie laiką, kuriame gyvename mes patys. O šiandien kuriantys jauni kompozitoriai formuoja tai, ką po keliolikos metų vadinsime savo kultūros istorija“, – sako projekto vadovė Julija Kot-Kazymirko.

Projekto pradžia – šiuolaikinės muzikos „Garso kodai“

Trijų koncertų ciklą balandžio 24 dieną „Polifonijos“ kamerinėje salėje pradėjo koncertas „Garso kodai“.

Jame susitiko du išskirtiniai instrumentai – akordeonas ir fagotas. Programą atliko vieni ryškiausių savo srities Lietuvos muzikų – akordeonininkas Raimondas Sviackevičius ir fagotininkas Andrius Puplauskis.

Koncerto programoje šalia Fausto Latėno, Jono Tamulionio, Philippe'o Hersant'o ir kitų autorių muzikos įvyko ir viena svarbiausių projekto premjerų – pirmą kartą nuskambėjo jaunojo kompozitoriaus Lino Rupšlaukio kūrinys „Pasiklydęs veidrodyje“.

„Garso kodai“ tapo projekto įžanga į šiuolaikinės muzikos pasaulį – skirtingų tembrų, faktūrų ir muzikinių idėjų erdvę. Klausytojai buvo kviečiami šią muziką priimti be išankstinių nuostatų, ne ieškant vien pažįstamų melodijų ar tradicinių formų, bet leidžiant sau atrasti naują garsinę patirtį.

„Esamojo laiko“ – muzika istoriniame „Elnio“ fabrike

Antrasis projekto koncertas gegužės 23 dieną perkėlė publiką iš tradicinės koncertų salės į vieną iš Šiaulių pramoninės istorijos ženklų – buvusio „Elnio“ fabriko erdvę.

Čia jaunosios kartos atlikėjų duetas „Twenty Fingers Duo“ – smuikininkė Lora Kmieliauskaitė ir violončelininkas Arnas Kmieliauskas – pristatė audiovizualinę programą „Esamojo laiko“.

Skambėjo šiuo metu aktyviai kuriančių Lietuvos kompozitorių Dominyko Digimo, Alberto Navicko, Liepos Vozgirdaitės, Kristupo Bubnelio ir kitų kūrėjų muzika.

Šiame koncerte pati erdvė tapo lygiaverte meninio vyksmo dalyve. Istorinio fabriko architektūra, industrinė atmosfera, vaizdas, šviesa, elektronika, akustinė muzika, lauko įrašai ir miesto garsovaizdžiai kūrė vientisą audiovizualinę patirtį.

„Twenty Fingers Duo“ savo kūrybinėje veikloje nuosekliai plečia tradicinio koncerto ribas, todėl „Elnio“ erdvė leido dar ryškiau atskleisti jų požiūrį į muziką kaip į daugiaplanį sceninį vyksmą. Koncerte klausytojas buvo kviečiamas ne tik girdėti, bet ir stebėti, patirti erdvę, jos istoriją bei santykį su šiuolaikiniu garsu.

Projektui buvo svarbus ir simbolinis šio koncerto ryšys su „Polifonija“ – Loros ir Arno mama Džeralda Kmieliauskienė 1984–1986 metais dainavo chore „Polifonija“. Taip viename renginyje netikėtai susijungė choro istorija, Šiaulių miesto atmintis ir jaunosios kartos menininkų kūryba.

„Netradicinė vieta keičia ne tik tai, kaip girdime muziką. Ji keičia mūsų santykį su savo miestu. Į gerai pažįstamą erdvę galima pažvelgti visiškai naujai, kai joje atsiranda meninis veiksmas. Manau, kad tokios patirtys yra labai svarbios ir miesto kultūriniam gyvenimui“, – pastebi J. Kot-Kazymirko.

„Iš atminties į dabartį“ – dialogas su lietuviškos chorinės muzikos klasika

Birželio 5 dieną projektą užbaigė koncertas „Iš atminties į dabartį“, kuriame pagrindinis dėmesys teko Lietuvos chorinės muzikos tradicijos ir jaunosios kompozitorių kartos dialogui.

Dar rengiant projektą keturiems Lietuvos kompozitoriams – Ievai Parnarauskaitei, Lukui Butkui, Imantui Jonui Šimkui ir Raimondai Skabeikaitei – buvo pasiūlyta pasirinkti po du gerai žinomus lietuvių chorinės muzikos kūrinius ir sukurti jų šiuolaikines rekompozicijas mišriam chorui.

Taip gimė aštuoni nauji kūriniai, kuriuose gerai pažįstamos melodijos buvo išgirstos kitomis harmoninėmis, dramaturginėmis ir tembrinėmis spalvomis.

Ieva Parnarauskaitė naujai pažvelgė į Stasio Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“ ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Dainų dainelę“, Lukas Butkus – į Juozo Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“ ir Česlovo Sasnausko „Kur bėga Šešupė“, Imantas Jonas Šimkus – į Juozo Naujalio „Už Raseinių, ant Dubysos“ ir „Lietuva brangi“, o Raimonda Skabeikaitė – į Leono Eremino „Birutą“ bei Teodoro Brazio „Aušra, aušra, aušrelė“.

Kūrinius atliko Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, dirigavo Linas Balandis.

Finalinis koncertas tapo ne bandymu pakeisti ar paneigti klasikinį repertuarą, bet dialogu su juo. Kompozitoriai skirtingais būdais ieškojo santykio su muzika, kuri jau yra tapusi Lietuvos kultūrinės atminties dalimi.

Vieniems svarbiausia buvo pagarba originalo melodijai ir dvasiai, kiti rinkosi laisvesnį eksperimentą, tembrinius ar erdvinius sprendimus. Tačiau visus kūrinius jungė viena idėja – tradicija nėra sustingusi. Kiekviena karta gali ją išgirsti, permąstyti ir iš naujo atrasti.

„Finalinis koncertas labai aiškiai parodė, kad galima gerbti tradiciją ir kartu jos nebijoti. Jaunieji kompozitoriai ne griovė tai, ką esame paveldėję, o pradėjo dialogą su ankstesnių kartų kūrėjais. Man tai viena gražiausių viso projekto minčių: muzikinė tradicija gyva tol, kol su ja kalbamės“, – sako projekto vadovė.

Galimybė jauniesiems kūrėjams būti išgirstiems

Projekto idėjos autorius, dirigentas dr. Linas Balandis ne kartą pabrėžė, kad viena svarbių „Polifonijos“ misijų – palaikyti jaunuosius Lietuvos kompozitorius ir suteikti jiems galimybių profesionaliai pristatyti savo kūrybą.

Jauno autoriaus kelias dažnai prasideda nuo premjerų ir pavienių užsakymų, tačiau tam, kad kūrinys pradėtų savarankišką gyvenimą, reikia atlikėjų, institucijų ir klausytojų dėmesio. Todėl projektas siekė būti ne vien trijų koncertų ciklu, bet ir realia profesine platforma kūrėjams.

Ypač tai išryškėjo finaliniame koncerte, po kurio liko ne tik vienkartinė koncertinė patirtis, bet ir aštuonios naujos chorinės rekompozicijos, galinčios toliau gyventi Lietuvos chorų repertuare.

Būtent kūrinių tęstinumo klausimą kėlė ir projekte dalyvavę kompozitoriai. Naujo kūrinio premjera yra svarbi pradžia, tačiau dar svarbiau, kad muzika neliktų partitūroje po vienintelio atlikimo, o būtų atrandama kitų kolektyvų, dirigentų ir klausytojų.

Praeitis, dabartis ir tai, kas dar tik taps tradicija

Projektas „Tautą girdi jaunoji karta“ sujungė tris labai skirtingas koncertines patirtis, tačiau visas jas siejo klausimas: kaip šiandien girdime muziką, kuri kuriama šalia mūsų?

Viename koncerte skambėjo šiuolaikinė instrumentinė muzika ir naujo kūrinio premjera, kitame – lietuvių kompozitorių kūryba persikėlė į industrinę erdvę ir tapo audiovizualiniu vyksmu, o finaliniame renginyje jaunoji karta pradėjo muzikinį dialogą su Lietuvos chorinės kultūros klasika.

Trys koncertai parodė, kad šiuolaikinė muzika gali būti labai skirtinga – intelektuali ir emocionali, eksperimentinė ir atpažįstama, kamerinė ir vizuali, atsispirianti nuo šimtmečius puoselėtos tradicijos ir kartu ieškanti visiškai naujų išraiškos būdų.

Svarbiausia, kad ši muzika buvo ne tik sukurta, bet ir išgirsta.

„Mes gyvename tuo pačiu metu kaip ir šie kūrėjai. Turime privilegiją girdėti jų muziką dabar – tuomet, kai jų kūrybinis kelias dar formuojasi. Po daugelio metų galbūt į kai kuriuos šiandien jaunais vadinamų kompozitorių kūrinius jau žvelgsime kaip į savaime suprantamą Lietuvos kultūros dalį. O mes galėsime prisiminti, kad buvome šalia tada, kai ši istorija dar tik buvo kuriama“, – apibendrina Julija Kot-Kazymirko.

Projektą „Tautą girdi jaunoji karta“ įgyvendino Koncertinė įstaiga Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“.

Projektą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.